„Vasario 4 dieną, pirmadienį, 6.30 val. Vilniuje, Totorių gatvėje, „Maxima“ parduotuvė pradėjo darbą.
Kaip ir kiekvieną rytą, iškepti kruasanai keliavo į lentyną, buvo tikrinamos kainos, priimamoms prekės, daromi užsakymai“, – apie pirmą dieną, kai vadovų komanda pradėjo eksperimentą, pasakojimą vadovų konferencijoje „EBIT“ pradėjo D. Misiūnas.
Kaip teigė, nors klientams tai buvo įprasta diena, vienas skirtumas visgi buvo akivaizdus – parduotuvei vadovavo nauja 15 žmonių vadovų komanda, kuri iki šiol, sėdėdama biure, buvo atsakinga už bendrovės personalą, teisę, auditą, finansus ir pan.
Idėja mėnesiui pakeisti darbo vietą valdybos pirmininkui kilo visai netikėtai.
„Prieš pat kalėdinį mūsų vakarėlį, kalbėdamas su vadovų komanda iš „Maxima grupės“ aš iškėliau tokią visiškai spontanišką idėją – o kas būtų, jeigu mes visi kartu mėnesį laiko dirbtume vienoje iš „Maxima“ parduotuvių? Dirbtumėm, tai reiškia, kad prisiimtume visišką atsakomybę už tą parduotuvę.
Galvojau, kad bus daug diskusijų, klausimų, bet buvo tik vienas klausimas: „Kada?“, – atsiminęs pasakojo D. Misiūnas.
Atsimenu rytą, atsimenu užsakymus ir vieną mintį – iki 8 val. 30 min. turiu padaryti užsakymus, nes kitaip neatvažiuos prekės, bet užsakymus darau pirmą kartą. Ir galvoju, o jeigu kažką netyčia padarysiu ne taip ir rytoj mes neturėsim pieno arba duonos
Vadovai sakė dar prieš eksperimentą užsibrėžę tikslą – pažinti klientus ir kolegas, suprasti, kaip veikia parduotuvė ir sugalvoti kaip jie, dirbdami biure, gali padėti parduotuvei.
Pirmoji darbo diena kolektyvui, kaip atsiminė, buvo įspūdinga.
„Mes patekome į nesvarumo būklę, buvome kosmose.
Atsimenu rytą, atsimenu užsakymus ir vieną mintį – iki 8 val. 30 min. turiu padaryti užsakymus, nes kitaip neatvažiuos prekės, bet užsakymus darau pirmą kartą.
Ir galvoju, o jeigu kažką netyčia padarysiu ne taip ir rytoj mes neturėsim pieno arba duonos“, – pasakojo D. Misiūnas ir pridėjo iš pirmos dienos dar atsimenantis, kaip iš šaldytuvo bėgęs nešti pieno, nes per pietų piką klientai buvo ištuštinę visą lentyną.
„Ir bandžiau visiems kitiems pasakyti, ką reikia daryti, nors pats neturėjau žalio supratimo, kaip veikia parduotuvė“, – sakė jis.
Sulaukęs pirmos darbo dienos pabaigos ir apie 23 val. po darbo eidamas namo jis sakė mąstęs tik apie tai, kad jei dabar dar kartą paklaustų kolegų ar jie norėtų imtis šio iššūkio, ar dar sulauktų savanorių.
Vėliau, kaip užsiminė, dalykai diena iš dienos tapo vis paprastesni, lengvesni, o kolektyvas pradėjo vis lengviau orientuotis.
Vykusioje konferencijoje D. Misiūnas pasidalino įrašais, ką apie tokį eksperimentą po naujame darbe praleistos savaitės galvojo jo kolegos.
„Ši parduotuvė turi daug nuolatinių klientų ir, natūralu, kad jie pastebi tam tikrus pokyčius parduotuvėje ir klausia, kas tai per pokyčiai, kas vyksta, kur dingo senieji darbuotojai, ką čia veikiame mes“, – buvo sakoma įraše.
„Šią savaitę man teko dirbti kasoje, bendrauti su klientais. Iš tiesų daug darbo“, – sakė dar vienas vadovas.
„Darbas sudėtingas, o grįžusi namo po pirmos darbo dienos užmigau tik 3 val. nakties“, – pirmąją savaitę apibendrino vadovė.
Pats D. Misiūnas sakė per pirmąją savaitę išmokęs daugiau nei per vienus darbo metus.
„Aš tikrai per tuos metus aplankiau šimtus parduotuvių visose šalyse, kur veikia „Maxima“. Jau maniau, kad buvau supratęs kaip jos veikia, bet per tą savaitę sužinojau daug daugiau nei per metus“, – pasakojo jis ir tokią patirtį palygino su vairavimu.
„Tu niekada pats neįsimeni kelio, jei tave kas nors veža, bet jeigu tau pačiam reikia nuvažiuoti, tada tu žinai kelią. O kai sėdi biure, dažnai dalykus matai per „Excel“ langą, mažame gražiame ekrane“, – teigė jis.
Per mėnesį laiko vadovų komanda spėjo perstatyti parduotuvės vidų, pakeisti asortimentą. Vėliau parduotuvė pradėjo sulaukti daugiau klientų, padidėjo jos apyvarta.
Po mėnesio, kai eksperimentas buvo baigtas, D. Misiūnas pasakojo su komanda susirinkę aptarti, kaip jiems sekėsi, o ši akimirka tąkart buvusi ypatinga.
„Iš tiesų, tai buvo vienas labiausiai emocingų momentų man, asmeniškai, nes aš jaučiausi esantis ne su bendradarbiais, o su šeima“, – atsiminė jis.
„Šis projektas mums buvo išbandymas ir kaip komandai, o tai buvo mano paskutinis atradimas. Su ta komanda galėčiau imtis bet kokio iššūkio“, – vadovų konferencijoje pasakojo D. Misiūnas.