Nors kol kas laikinosios sostinės gyventojai uždirba kiek mažiau, nei vilniečiai, specialistai prognozuoja, kad atlyginimų skirtumas pradės tirpti.
Teigiama, kad kauniečių bei kitų didmiesčių gyventojų atlyginimų augimą lemia kelios priežastys – augančios užsienio bendrovių investicijos ir mažėjantis darbuotojų skaičius.
Įtampa didės
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad didėjančius atlyginimus lemia darbo jėgos trūkumas.
„Vilniuje pastarąjį ketvirtį atlyginimai sparčiai kopė į viršų, bet tai yra tendencija visiems didmiesčiams, kur yra daug laisvų darbo vietų ir trūksta darbo jėgos. Mes turbūt dvejus pastaruosius metus matome, kad darbo jėgos trūkumas didmiesčiuose, ypač kvalifikuotų specialistų, labai kelia atlyginimus.
Pirmąjį šių metų ketvirtį atlyginimų kilimas Vilniuje viršijo 10 proc. Panašus augimas buvo ir Kaune. Tikėtina, kad ši tendencija tęsis ir ateityje, nes laisvų darbo vietų skaičius didėja, yra rekordinis, bet tuo pačiu bedarbių yra vis mažiau. Ta įtampa vis labiau didės. Matome emigraciją, visuomenės senėjimą, tai reiškia, kad didmiesčiuose darbuotojų trūksta“, - teigia N. Mačiulis.
Ekonomistas pastebi, kad atlyginimų vidurkį kelia užsienio kapitalo įmonės. Lietuviškos bendrovės konkuruodamos priverstos neatsilikti.
„Užsienio kapitalo įmonėse darbo užmokestis yra didesnis, nei lietuviško kapitalo. Būtent dabar matomas didesnis tiesioginio užsienio investicijų srautas būtent į Kauną ir turi įtakos atlyginimų augimui. Akivaizdu, kad vietinės įmonės dėl darbuotojų turi konkuruoti su užsienio kapitalo įmonėmis ir tai kelia atlyginimus ne tik užsienio kapitalo įmonėse dirbantiems darbuotojams, bet ir visiems darbuotojams“, - teigia N. Mačiulis.
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas įsitikinęs, kad Kaunas ateityje pagal atlyginimų dydį gali pasivyti sostinę.
„Jau dabar tas skirtumas nėra didelis ir jei bus išlaikomos panašios tendencijos, kad investuojama daugiau bus Kaune, Kauno regione, tai pagal vidutinį darbo užmokestį gali Kaunas visiškai priartėti prie Vilniaus.
Vilniuje daugiau dirba viešojo sektoriaus darbuotojų, kurių atlyginimų augimo potencialas yra mažesnis, nei privačiame sektoriuje. Tai ilguoju laikotarpiu Kaune didesnė dalis darbuotojų bus privačiame sektoriuje, tai ir vidutinis atlyginimas artės prie Vilniaus“, - prognozuoja specialistas.
Investicijos auga
Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ Regionų plėtros grupės vadovė Živilė Kazlauskaitė teigia, kad šiemet apie sprendimą vystyti investicinius projektus Kaune pranešė 5 bendrovės, kurios per trejus metus planuoja sukurti 990 naujų darbo vietų.
Apie sprendimą kurtis ir plėstis Vilniuje paskelbė 9 bendrovės, kurios sukurs 795 darbo vietas.
„Didesnį darbo vietų skaičių Kaune didele dalimi lėmė didelių gamybos bendrovių „Hella“ ir „Hollister“ sprendimai kurtis būtent šiame regione - per pirmuosius trejus metus kartu jos planuoja sukurti 550 naujų darbo vietų. Tuo tarpu Vilniui konkuruoti su Kaunu dėl gamybinių investicijų yra sudėtinga, nes gamybinėms įmonėms renkantis investicijų vietą svarbu ne tik talentai ir bendradarbiavimas su universitetais, bet ir kiti faktoriai“, - teigia Ž. Kazlauskaitė.
Specialistė vardina punktus, kodėl Kaunas patrauklesnis, nei Vilnius - Kaune yra daugiau tinkamų didelių sklypų su gamybinėms įmonėms reikalinga infrastruktūra. Be to Vilnius, kaip vieta gamybai, yra šiek tiek brangesnė nei Kaunas.
„Vis dažniau investuotojai domisi regionų raidos perspektyvomis industrijos atžvilgiu – Vilnius dažnai išryškinamas kaip paslaugų centrų, IT ir kitų aukštųjų technologijų (pavyzdžiui, biotechnologijų ir fotonikos) vieta, o Kaunas daugiau orientuotas į prietaisų, įrenginių ir komponentų (hardware) gamybą“, - teigia Ž. Kazlauskaitė.
Svarbi ir Kauno geografinė vieta Lietuvos žemėlapyje.
„Tai grindžia logistinį pranašumą, investuotojams orientuojantis tiek į Šiaurės, tiek ir į Vakarų šalių rinkas“, - pastebi specialistė.
Svarbu – ne tik nauji biurai
„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Kauno apskrityje yra daugiau nei 240 užsienio kapitalo kontroliuojamų įmonių. Visos kartu jos turi daugiau nei 3,9 mlrd. Eur apyvartą kasmet bei įdarbina beveik 24 tūkst. darbuotojų.
Regione įsikūrusių užsienio investuotojų veiklos diapazonas gana platus: nuo elektronikos komponentų gamintojų „Jotron“, „Kitron“, IT sprendimus teikiančių „Intermedix“, „Callcredit Operations“, „Virtustream“ iki „Kaunas Aircraft Maintenance Services“, besirūpinančia „Ryanair“ orlaivių remontu ir technine priežiūra.
„Pastaruoju metu Kaunas sulaukė ypač gerų naujienų visose srityse. Pasaulinė automatizavimo sprendimų milžinė „Festo“ plečia paslaugų centrą Kaune.
Per trejus metus Vokietijos bendrovė planuoja įdarbinti 300 finansų, informacinių technologijų, dokumentų valdymo, rinkodaros bei inžinerijos specialistų ir taip Kaune dirbančią komandą išplėsti daugiau nei dvigubai.
Inžinerinių paslaugų centrą su 100 darbuotojų Kaune planuoja atidaryti ir Austrijos logistikos automatizavimo sistemų vystymo bendrovė „TGW Logistics Group“, - teigia Ž. Kazlauskaitė.
Specialistės teigimu, dėl Kauno technologijų universiteto (KTU) indėlio į darbo rinką Kaunas galėjo pasiūlyti sprendimų ir inžinerinėms bei gamybos kompanijoms – Kaune įsikurs dvi didelės gamyklos. Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovė „Hollister“ statys medicininės įrangos gamyklą, į kurią planuoja investuoti apie 50 mln. Eur ir sukurti apie 300 darbo vietų.
Elektronikos komponentus automobilių pramonei gaminanti Vokietijos bendrovė „Hella“ į naują gamybos kompleksą Kaune per trejus metus planuoja investuoti iki 30 mln. Eur ir įdarbinti iki 250 darbuotojų.
„Visgi nemažiau svarbus darbas – užtikrinti, kad šios didelės apimties gamyklos sklandžiai įsikurtų ir pradėtų veiklą. Teigiamos patirtys duotų pozityvių signalų siekiant į Kauno regioną pritraukti naujų gamybos investuotojų“, - sako Ž. Kazlauskaitė.
„Investuok Lietuvoje“ atstovė teigia, kad didelį augimo potencialą Kaune turi ir paslaugų centrų sektorius.
Nors mieste jau yra sėkmingų pavyzdžių – pavyzdžiui, sparti „Intermedix“ paslaugų centro plėtra – spartesnį sektoriaus vystymąsi stabdė tinkamų biurų trūkumas. Vis dėlto, planuojama, kad jau 2017 metų pabaigoje Kaune atsiras tokių centrų kūrimuisi reikalingo nekilnojamo turto pasiūla.
„Svarbu ne tik biurų pasiūla, bet ir specialistai, todėl svarbu ir toliau stiprinti informacinių technologijų studijas, traukti talentus, besirenkančius šios krypties studijų programas. Taip pat būtina skatinti specialistus mokytis skandinavų kalbų, o papildomas patrauklumo elementas būtų specialistų, mokančių vokiečių, prancūzų kalbas, prieinamumas.
Prie Kauno, kaip paslaugų ir kompetencijų centrų lokacijos, patrauklumo ženkliai prisidėtų susisiekimo skrydžiais gerinimas. Investuotojams svarbus patogus ir dažnas susisiekimas su svarbiausiais skrydžių hubais tradicinėmis oro linijomis verslo klase.
Galų gale, džiaugiantis gerėjančia socialine infrastruktūra ir gyvenimo kokybe Kaune svarbu ir toliau didinti Kauno regiono žinomumą užsienyje, pasitelkiant tikslingas rinkodaros iniciatyvas“, - teigia Ž. Kazlauskaitė.
Statistika
Tuo tarpu statistika patvirtina, kad pagal atlyginimų augimo tempą Kaunas jau prisivijo sostinę. Tiesa, atlyginimai Vilniuje dar didesni.
Remiantis oficialia statistika, 2016 metų pirmąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekė 748 eurus. Šių metų pirmąjį ketvirtį šis rodiklis šoktelėjo iki 817,6 euro.
Kauno mieste praėjusių metų pirmąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas buvo 741 eurai. Šių metų pirmąjį ketvirtį – jau 816 eurų.
Vilniaus mieste atlyginimai taip pat augo – nuo 848 iki 934 euro. Taigi Kaune atlyginimai pakilo 75 eurais, o Vilniuje per tą laikotarpį – 86 eurais.
Skaičiuojant procentais, Vilniuje ir Kaune atlyginimai kyla identišku tempu.