Šiaulių banko kasdienės bankininkystės direktorius Andrius Kamarauskas sako, kad Lietuvoje populiarėjant privačioms švietimo įstaigoms, atžalų mokslams gali prireikti vis didesnių investicijų, o jų gali prireikti nuo vis jaunesnio vaikų amžiaus.
„Įvertinti bendrą reikiamą sumą Lietuvoje yra pakankamai sudėtinga, nes švietimo kainodara ir paslaugų įvairovė yra didelė, ji gali skirtis ir nuo regiono, o pasaulyje – nuo šalies. Žinoma dar reikėtų papildomai vertinti ir neformalųjį ugdymą, pavyzdžiui, įvairių būrelių kainą.
Be to, vis labiau populiarėja ir privačios švietimo įstaigos – ne tik mokyklos, bet ir darželiai. Todėl investicijos gali siekti nuo minimalių sumų iki 10 tūkst. eurų per metus ar net daugiau“, – skaičiuoja A. Kamarauskas.
Kiek lėšų gali prireikti
Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, kad stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas 2023 metais nuolatinės bakalauro studijos per metus kainuos nuo beveik 3000 eurų studijuojant teisę, verslą, ekonomiką ir panašias studijų kryptis iki 5000 eurų per metus už medicinos ar vaizduojamojo meno kryptis. Odontologams per metus gali tekti mokėti ir per 8000 eurų, o būsimiems orlaivių pilotams – beveik 18 tūkst. eurų.
„Studijos yra viena reikšmingiausių investicijų į mūsų vaikų ateitį ir tikrai ne visi Lietuvoje ar užsienyje mokosi nemokamai. Tai tokios sumos, kurių daugelis šeimų nesutaupytų nei per kelis mėnesius, nei per metus, todėl apie pinigus mokslui reikėtų pradėti galvoti gerokai iš anksto“, – sako INVL Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė šeimos finansų ekspertė dr. Dalia Kolmatsui.
INVL užsakymu „Spinter“ bendrovės 2022 metais atlikto gyventojų investavimo, taupymo ir kaupimo pensijai įpročių tyrimo duomenimis, kas penktas (19 proc.) gyventojas investuoja arba planuoja investuoti tam, kad sukauptų pinigų vaikų studijoms.
Šiaulių banko atstovas A. Kamarauskas pastebi, kad nors Lietuvos gyventojai vis dar geriausiai suvokia ir planuoja išlaidas aukštajam mokslui, jie dažnai pamiršta, kad investicija į mokslą nesibaigia studijų įmoka – reikalingas būstas, maitinimas.
„Suvokimas, kad mokslui gali reikėti papildomų išlaidų, egzistuoja, ir kai kurių šeimų yra iš anksto įvertinamas. Deja, visų reikalingų investicijų – ne tik mokslo, bet ir pragyvenimo išlaidų – problematiką dauguma suvokia tuo metu, kai su ja susiduria. Todėl neretai studentams reikia papildomai dirbti studijų metu ir dėl to gali nukentėti studijų kokybė. Žinoma, tam, kad ateityje būtų lengviau vaikui pagelbėti su mokslais, reikėtų kuo anksčiau pradėti taupyti vaiko ateičiai, siekiant suteikti galimybę vaikui susitelkti į ugdymąsi, bet ne į išgyvenimo poreikius baigus mokyklą“, – teigia A. Kamarauskas.
Šiaulių banko atstovas atkreipia dėmesį, jog tuomet, kai pinigų nepakanka, gyventojai nevengia mokslui ir skolintis.
„Mokslui skolintis yra populiaru. Neretai už vaikus skolinasi tėvai – tam dažniausiai naudojamas vartojimo kreditas, kadangi patiems vaikams pasiskolinti yra sudėtingiau, jie dažnai neturi stabilių pajamų, kurios reikalingos paskolai gauti. Vertinant studentus, jie Lietuvoje gali skolintis pasinaudodami Valstybinio studijų fondo siūlomais finansų produktais“, – sako A. Kamarauskas.
Šiaulių banko duomenimis, tarp populiariausių investicinių produktų mokslui – investicinis gyvybės draudimas, specialūs investiciniai fondai bei indėliai. Anot A. Kamarausko, tarp gyventojų populiariausias – investicinis gyvybės draudimas, nes padeda ne tik sutaupyti reikiamą lėšų sumą, bet ir apdraudžia vaiko gyvybę bei traumų ir kritinių ligų riziką.
INVL prekės ženklo žinomumo ir pensijų fondų įvaizdžio tyrime, bendrovės „Spinter“ atliktame 2022 metų gruodį, 25 proc. gyventojų nuomone, investicinis gyvybės draudimas yra skirtas sukaupti lėšų vaikų mokslams.
Kaip sukaupti lėšų studijoms?
Šeimos finansų ekspertė D. Kolmatsui teigia, kad anksti investuoti lėšas vaikų mokslui pradėjusios šeimos iki vaiko pilnametystės gali sukaupti nemažas sumas ir patirti mažau įtampos artėjant vaikų studijoms.
„Daugelis šeimų daro viską, kad jų vaikai įgytų išsilavinimą. Joms turiu tris patarimus: taupyti vaiko mokslams pradėti kuo anksčiau, laikytis disciplinos – pinigų atidėti periodiškai bei turėti kantrybės sukauptų lėšų neišleisti niekam kitam.
Kuo ilgiau lėšos investuojamos, tuo didesnis yra sudėtinių palūkanų efektas ir sukaupta suma auga sparčiau. Periodinės įmokos padeda valdyti investavimo riziką ir nepamiršti tikslo. Na ir suprantama, jeigu kaupiate lėšas vaikų studijoms, jų neturėtumėte išleisti, pavyzdžiui, buto remontui“, – pabrėžia D. Kolmatsui.
Ji pateikia paprastą ir veiksmingą pavyzdį. Valstybė už kiekvieną nepilnametį vaiką šeimoms moka vaiko pinigus. Šiemet tai yra 85 eurai per mėnesį. Jeigu tokia suma kiekvieną mėnesį būtų pervedama į vaiko taupymui skirtą sąskaitą banke nuo pat vaiko gimimo iki 18-ojo gimtadienio, tai pavyktų sutaupyti 18 tūkst. eurų.
Jeigu šias lėšas šeima investuotų darant prielaidą, kad vidutinė metinė investicijų grąža sieks 5 proc. jau po mokesčių, tuomet galima būti sukaupus jau 30 tūkst. eurų. Reikia nepamiršti, kad investavimas visuomet susijęs su rizika.
D. Kolmatsui tėvams pataria rinktis ilgalaikio periodinio investavimo produktus ir nebijoti iš pradžių prisiimti didesnę riziką bei tikėtis didesnės galimos grąžos, o artėjant kaupimo terminui investicijas perkelti į mažiau rizikingas.