Turime situaciją, kai makroekonomika prieštarauja pinigais balsuojantiems žmonėms, kad situacija bus gera. Kartais taip pasitaiko ir tai nebūna labai dažnai. Paskutinį kartą tai buvo 2009 m., kai situacija keitėsi, – akcijos brango, o pesimizmas išliko rinkoje gan ilgai.
Kur ieškoti pozityvo?
Dabar pozityvumo galime ieškoti labai skirtingose srityse, tačiau Lietuvoje jis glūdi esminiuose komponentuose. Visų pirma nebuvo kalbama apie atlyginimų neigiamą pokytį. Mokami atlyginimai per praėjusius metus didėjo daugiau nei 11 proc. ir tai vyksta daugiau nei 7 metus iš eilės. Nė viena valstybė negali pasigirti tokiu dydžiu. Perkamoji galia auga ir net vienų metų superinfliacija nepaneigia, kad gyvenimo standartai auga.
Lietuva yra išskirtinis regionas, kuriame nekilnojamasis turtas (NT) turėjo pigti negailestingai, tačiau po galingo periodo, kai kainos augo sparčiausiai, jos tiesiog sustojo. Žinant 2008–2009 m. periodą, buvo laukiama, kada jos kris, bet nekrito. Kai kuriais atvejais krito, pavyzdžiui, pajūryje. Bet ten gali kalbėti apie tai, kad jos buvo pakeltos iki neregėtų aukštumų. Kritimas turėtų būti vertinamas nuo tvaraus lygio, kurio ten nebematėme.
Lietuvos finansinė ir investicinė aplinka po šio ekonominio ciklo, kuris baigėsi praėjusiais metais, greičiausiais nebesikeis. Investuotojai toliau norės NT, kuris ilgainiui duoda iki 7 proc. metinės grąžos. Obligacijos, kurios šiandien leidžia uždirbti panašias grąžas, liks nuošalyje, taip pat ir 30 metų mininti akcijų rinka.