„Tyrimas atskleidė, kad pernai pasiūlyti įvairūs mokėjimo paslaugų krepšeliai padeda sutaupyti. Vis dėlto dar kone kas antras klientas liko prie senojo atsiskaitymo būdo, kai mokama už kiekvieną paslaugą atskirai. Daugeliu atveju tokie klientai permoka – neretai net dvigubai. Todėl dar kartą ragintume gyventojus įvertinti savo pasirinkimą. Mes savo ruožtu, siekdami dar labiau paskatinti keisti mokėjimo įpročius ir pasirinkti racionaliausią mokėjimo paslaugų pasiūlymą, rudenį peržiūrėsime pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio kainos nustatymo metodiką ir pačią jo kainą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Pasak jo, kaip numato teisės aktai, tai bus daroma po konsultacijų su visuomene, įskaitant ir rinkos dalyvius.
Tyrimo duomenimis, įvairius mokėjimo paslaugų krepšelius 2017 m. pabaigoje buvo pasirinkę 1,6 mln. bankų klientų, tačiau apie 1,5 mln. klientų už paslaugas, pavyzdžiui, pervedimus eurais, grynųjų pinigų operacijas, sąskaitos tvarkymą ir pan., kas kartą mokėjo atskirai. Krepšelius pasirinkę gyventojai vidutiniškai per metus sumokėjo 10,4 Eur už pasirinktą mokėjimo paslaugų krepšelį ir naudojosi visomis į jį įeinančiomis paslaugomis.
Krepšelių nepasirinkę gyventojai ne tik mažiau naudojosi mokėjimo paslaugomis, bet ir už jas sumokėjo daugiau nei dvigubai brangiau – daugiau kaip 22 Eur per metus. Didžiausia dalis išlaidų – apie trečdalis – teko už sąskaitos tvarkymą, šiek tiek mažiau (30 proc.) – už grynųjų pinigų pasiėmimą bankomatuose, kita suma sumokėta už mokėjimo korteles ir pervedimus eurais.
Didžiajai daliai krepšelius pasirinkusių gyventojų pakanka į jų sudėtį įeinančių mokėjimo paslaugų – jie moka tik krepšelio komisinį atlyginimą. Tačiau nedidelė dalis – apie dešimtadalis – krepšelius pasirinkusių gyventojų naudojosi krepšelių sudėtį viršijančiomis paslaugomis. Už jas gyventojai vidutiniškai per metus sumokėjo apie 8,8 Eur. Daugiausia jie sumokėjo už grynųjų pinigų operacijas bankomatuose (viršijus nustatytą į krepšelį įeinančią grynųjų pinigų pasiėmimo sumą ar pasinaudojus kito banko Lietuvoje ar užsienyje bankomatu) ir už papildomas mokėjimo korteles.
Tyrimo duomenimis, pernai bendros bankų komisinių ir paslaugų pajamos sudarė 241 mln. Eur ir buvo 14 proc. didesnės nei 2016 m. Daugiau nei du trečdalius šios sumos bankai gavo už mokėjimo paslaugas – fiziniai ir juridiniai asmenys už mokėjimo paslaugas sumokėjo panašią sumą (atitinkamai 83 mln. ir 85 mln. Eur).
Bankų pajamas už mokėjimo paslaugas didino intensyvesnis paslaugų naudojimas, taip pat įtakos turėjo ir kainodaros pokyčiai. Pavyzdžiui, 2017 m. reikšmingai išaugo atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis (17 proc.), el. sąskaitų naudojimas (15 proc.), tarptautiniai pervedimai (8 proc.). Pagrindiniai kainodaros pokyčiai – tai mokėjimo paslaugų krepšelių atsiradimas ir gautų mokėjimų įskaitymo į sąskaitą įkainio panaikinimas, jis nuo šiol įtraukiamas į sąskaitos tvarkymo komisinį atlyginimą.
Per 2017 m. apie 14,4 mln. Eur padidėjo bankų pajamos už įmonių ir fizinių asmenų sąskaitų tvarkymą. Neturintieji mokėjimo paslaugų krepšelio moka atskirai už sąskaitos tvarkymą, o šios paslaugos įkainius dauguma bankų padidino, taip pat pradėjo taikyti komisinį atlyginimą už anksčiau nemokamai tvarkytas sąskaitas. Tačiau sąskaitos tvarkymas apima ir gautų mokėjimų įskaitymą į sąskaitą, už juos komisinis atlyginimas nebetaikomas, dėl to įmonės ir gyventojai per metus sumokėjo 8,6 mln. Eur mažiau.
Lietuvos banko paraginti šalies komerciniai bankai šiemet ėmėsi aktyvių veiksmų ir uždarė daugiau nei ketvirtadalį (apie pusę milijono) visų nenaudojamų klientų sąskaitų. Kartu jie patikino, kad klientams, kurių sąskaitos tuščios ir nenaudojamos ilgą laiką, uždaryti jas nieko nekainuos.
Pernai daugiausia – ketvirtadalį (22,3 mln. Eur) – už mokėjimo paslaugas gyventojų patirtų išlaidų sudarė grynųjų pinigų pasiėmimas iš bankomatų. Pažymėtina, kad net 40 proc. šių išlaidų sudarė komisinis atlyginimas už operacijas užsienyje ir kitų bankų bankomatuose.
„Vartotojų padėtį labai koncentruotoje mokėjimų rinkoje labiausiai gerina stiprūs nauji rinkos dalyviai, kurie kovodami dėl klientų priverčia pasispausti senbuvius. Toliau dedame pastangas, kad tokių naujokų daugėtų, ir tikimės, jog jau netrukus vis labiau apčiuopiamus rezultatus pajus vartotojai“, – sako V. Vasiliauskas.
Šiuo metu Lietuvos bankas nagrinėja tris prašymus suteikti specializuotų bankų licencijas, kurios, be kita ko, suteiktų teisę teikti mokėjimo paslaugas. Be to, nuo 2017 m. pradžios Lietuvos bankas mokėjimų srityje konkuruojančioms mokėjimo ir el. pinigų įstaigoms jau suteikė pusšimtį veiklos licencijų. Šiuo metu nagrinėjama dar apie 30 paraiškų.
Papildyta 12:05 Lietuvos bankų asociacijos komentaru
Reaguodami į Lietuvos banko pristatyto tyrimo rezultatus, norime pasidžiaugti, kad vartotojai, pasirinkę paslaugų krepšelius, ženkliai sutaupė. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad paslaugų krepšelius pasirinkę vartotojai aktyviau naudojasi elektroninėmis atsiskaitymo priemonėmis. Nepaisant to, grynųjų pinigų naudojimas išlieka opi problema.
Paslaugų krepšelius pasirinkę vartotojai sutaupė
2017 m. įsigaliojęs naujasis PAD reglamentas ir bankų veiksmai paskatino vartotojus rinktis bankų mokėjimo paslaugų krepšelius. Lietuvos banko duomenimis, apie 40 % bankų klientų pasinaudojo šia galimybe.
„Lietuvos bankų asociacijos turimi duomenys leidžia daryti prielaidą, jog didžioji dalis vartotojų, pasirinkusių mokėjimo paslaugų krepšelius, sutaupė. Nepasirinkę paslaugų planų klientai tam gali turėti savo argumentų, tačiau remiantis turimais duomenimis, toks jų pasirinkimas nėra ekonomiškai racionalus. Bankai, savo ruoštu, deda visas pastangas, stengdamiesi pristatyti paslaugų planų naudas klientams“, - teigia Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
Lietuvos banko atlikto tyrimo duomenimis, vartotojai, kurie pasirinko mokėjimo paslaugų krepšelius ir kurie naudojosi tik paslaugomis, įtrauktomis į paslaugų krepšelį, pernai mokėjimo paslaugoms vidutiniškai išleido po 10 Eur, o nepasirinkę paslaugų krepšelių išleido beveik 22 Eur per metus.
Norėdami sutaupyti daugiau – mažinkime grynuosius
„Bankų klientai, norėdami sutaupyti, turėtų atkreipti dėmesį ne tik į paslaugų krepšelius, bet ir į savo elgseną bei pinigų naudojimo įpročius. Pirmiausia derėtų atkreipti dėmesį į grynųjų pinigų operacijas, nes apie 30 proc. visų gyventojų bankams sumokamų komisinių yra būtent išlaidos iš grynųjų pinigų operacijų“, - teigia M. Zalatorius.
Lyginant su 2016-aisiais, pernai grynųjų pinigų išėmimas bankomatuose išaugo 10%. Grynųjų pinigų operacijos ne tik papildomai kainuoja vartotojams, bet ir riboja galimybes mažinti šešėlinę ekonomiką. Lietuvos bankų asociacijos nuomone, į kovą su grynųjų pinigų operacijomis neabejotinai turi įsitraukti centrinio banko, komercinių bankų ir kitų atsakingų institucijų atstovai.
Grynųjų pinigų derėtų vengti ir užsienyje. Nors tik 4-5% vartotojų atlieka grynųjų pinigų operacijas užsienyje, šios operacijos yra brangios ir sudėtingos ne tik vartotojams, bet ir bankams. Todėl Lietuvos bankų asociacija ragina tiek Lietuvoje, tiek užsienyje atsiskaityti elektroninėmis priemonėmis, kurios yra ne tik pigesnės, bet ir saugesnės.
Pastebime, kad akivaizdus mokėjimų augimas yra tarp krepšelį pasirinkusių asmenų, tai reiškia, kad krepšelį pasirinkę asmenys aktyviau naudojasi elektroniniais pervedimais. Krepšelis atlieka edukacinę funkciją ir skatina žmones perkelti savo bankines operacijos į elektroninę erdvę.
Kartu su pajamomis augo ir išlaidos
„Nors vartotojams, pasirinkusiems paslaugų krepšelius, išlaidos mokėjimams sumažėjo, bankų pajamos šioje srityje, lyginant su 2016 metais, išaugo - kitaip tariant, ir vartotojai moka mažiau, ir bankai gauna daugiau pajamų“, - teigia M. Zalatorius. Pasak jo, pagrindinė komisinių pajamų augimo priežastis yra išaugęs klientų aktyvumas, kuriam reikšmingos įtakos turėjo klientų pajamų (darbo užmokesčio) augimas. Prie bankų pajamų augimo prisidėjo ir papildomų komisinių mokesčių įvedimas (pavyzdžiui - sąskaitos tvarkymo mokestis), visgi šie mokesčiai neliečia vartotojų, pasirinkusių paslaugų krepšelius.
Nors bankų pajamos iš mokėjimų augo, kartu augo ir sąnaudos bei investicijos. Tai lėmė augančios darbo sąnaudos, aktyvios bankų investicijos į paslaugų plėtrą ir modernizavimą: kortelių skaitytuvų infrastruktūros plėtra, pasiruošimas momentiniams mokėjimams, bekontaktis atsiskaitymas, mobilioji bankininkystė, išlaidos dėl pasikeitusio reguliavimo ir kt.