Kriptovaliutų bumas: ką būtina žinoti apie jų pirkimą ir esamas rizikas

Pastarasis kriptovaliutų bumas atvėrė senas žaizdas: ribota technologija lemia, kad pavedimai kainuoja ir po 20 eurų, kasmet „orui šildyti“ sudeginami atskirų valstybių dydžio energetiniais resursai ir kaupiamos elektronikos atliekos, o pasaulio reguliuotojai vėl svarsto apie naujus ribojimus. Bitkoinas ieško naujo identiteto – dabar kriptovaliutos vis dažniau laikomos nebe valiutomis, nebe mokėjimų priemone, o „skaitmeniniu auksu“. Tačiau ir šiam požiūriui metamas iššūkis.

Pirminis bitkoino pažadas apsaugoti pasaulį nuo priklausomybės centriniams ar komerciniams bankams ir išlaisvinti mokėjimus, panašu, nesipildo.

Vienoje iš populiariausių „Exodus“ piniginėje parvesti kad ir vieną eurą bitkoinais (BTC) praėjusį penktadienį kainavo apie 8 eurus – ši kaina itin svyruoja ir retkarčiais pašoka netgi iki 20 eurų. Kelis eurus tektų atseikėti ir už perlaidą antra populiariausia kriptovaliuta eteriu (ETH).

Pastaruoju metu net ir rinkos dalyviai bitkoino nebelaiko valiuta ar atsiskaitymų priemone – per brangu mokėjimus atlikti.

Todėl dabar bitkoinui lipdoma nauja „skaitmeninio aukso“ etiketė – investicijų priemonė, ilguoju laikotarpiu išlaikanti vertę.

Su tuo griežtai nesutinka „Swedbank“ Vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuris lygina, kad iš fizinio aukso dar galima žiedą išlieti ar elektronikoje panaudoti, tuo metu bitkoinas netikęs niekam kitam tik spekuliacijoms ir stumia planetą į klimato kaitos nasrus, sudegindamas tiek elektros, kiek visos Baltijos šalys padauginus iš keturių.

Nepaisant to, paklausa bitkoinui išlieka – „Delfi“ pasiklausė rinkos dalyvių aktualiausių klausimų, kurie kyla norintiems kriptovaliutas išbandyti: kaip įsigyti, koks palankiausias metas, kokios rizikos kyla ir kokių kainų tikėtis ateityje.