Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) duomenimis, šiemet per pirmąjį pusmetį Klaipėdos apskrityje registruotų mokesčių mokėtojų, kurių pagrindinė veikla – apgyvendinimo paslaugų teikimas (veikla koncentruojasi daugiausiai pajūrio kurortuose ir Klaipėdos mieste – DELFI) pajamos siekė 13,9 mln. eurų, o tai yra daugiau nei per visus praėjusius metus, kai jos buvo 13,5 mln. eurų.
„Į pirmojo pusmečio statistiką juk dar neįskaičiuoti liepos ir rugpjūčio mėnesiai, kai pas mus būna pats žmonių pikas. Vadinasi, apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių ir privačių savininkų pajamos šiemet bus gerokai didesnės nei pernai. Atvirai kalbant, manęs tai nė kiek nestebina. Šią vasarą viešbučių dažna pasiteiraudavome apie užimtumą ir dažnai atsakymai būdavo, kad jie yra pilni arba likusios kelios laisvos vietos. Tie, kas moka dirbti, tie ir uždirba. Prastu sezonu skundžiasi tie, kurie nemoka dirbti, arba kurių lūkesčiai yra nepamatuotai dideli“, – teigė E. Smilingienė.
Klaipėdos AVMI duomenimis, apgyvendinimo paslaugas teikiančių mokesčių mokėtojų pajamos nuolat auga nuo 2012 metų.
Deklaruotos pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų pardavimų pajamos 2012 metais siekė 10,8 mln. eurų, 2013 m. – 11,4 mln. eurų, 2014 m. – 13,5 mln. eurų.
Anot Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorės pavaduotojos Vidos Okuličienės, augo ir į biudžetą sumokėta mokesčių suma – nuo 541 tūkst. eurų 2012 m. iki 1,3 mln. eurų 2015 m.
„Pažymėtina tai, kad vien šiais metais mokėtino PVM prievolė išaugo 116 proc. Atkreipiame dėmesį, kad šie statistiniai duomenys atspindi tik pirmo pusmečio tendencijas: įmonių veiklos rodiklius gerokai koreguoja sezoniškumas (liepos, rugpjūčio ir gruodžio mėnesiai pasižymi didžiausiomis įplaukų sumomis), todėl galutinės išvados galimos tik įvertinus minėtų laikotarpių rodiklius. Tačiau jau dabar galima preliminari prielaida, kad nepalankūs verslui liepos orai ypač didelės įtakos apgyvendinimo veiklą vykdančių įmonių veiklos rodikliams neturės ir jie turėtų išlikti stabilūs. Pavyzdžiui, liepą preliminariai yra numatomas 3-5 proc. pajamų augimas“, – teigė V. Okuličienė.
Paklausta, ar didesnės verslininkų, kurie teikia apgyvendinimo paslaugas, pajamos nereiškia, jog nakvynė Palangoje gerokai pabrango, E. Smilingienė atsakė neigiamai. „Gal kai kur kainos ir buvo suapvalintos, kad eurais jos atrodytų gražiau. Tačiau drastiško kainų šuolio tikrai nepastebėjome. Viešbučiai savo kainas pasitvirtina metų pradžioje ir jų visą sezoną beveik nekoreguoja“, – teigė E. Smilingienė.
Tačiau poilsiautojai su tokia išsakyta pozicija nesutiko. „Jau kelerius metus Palangoje nuomojausi tą patį butą. Pernai už jį mokėjau 100 litų per parą, o šiemet rugpjūčio 15 dieną buto šeimininkai paprašė sumokėti 80 eurų už parą. Kainos išpūstos iki beprotybės“, – piktinosi DELFI skaitytojas.
E. Smilingienė sutiko, jog privačiame sektoriuje vyrauja nakvynės kainų chaosas, dėl kurio ir atsiranda neigiamų atsiliepimų, jog vasaros sostine vadinamame kurorte poilsiauti labai brangu.
„Privatus sektorius teikti apgyvendinimo paslaugas tikrai reikalingas, tačiau jame yra nemažai tokių atvejų, apie kurį papasakojote. Beje, būtent iš privataus sektoriaus ir pasigirsta daugiausia skundų, jog sezonas buvo prastas. Dažniausiai skundžiasi tie žmonės, kurie nuomoja butus nepatogiose vietose, o ir patys vadinamieji apartamentai, už kuriuos prašoma nemažų sumų, yra ne itin geri“, – neslėpė Palangos turizmo informacijos centro direktorė.
Ji pabrėžė, jog apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių ir privačių savininkų pajamos auga ir todėl, jog vis daugiau žmonių pasirenka nakvynę Palangoje.
„Nuo tada, kai Palangoje buvo įvestas vadinamasis pagalvės mokestis, kuris yra 30 euro centų už vieną naktį žmogui, jo kasmet surenkama vis daugiau. Mokestis niekada nedidėjo, vadinasi, arba verslininkai tapo skaidresni ir jį deklaruoja, arba auga parduotų nakvynių skaičius“, – kalbėjo E. Smilingienė.