Ritualinių laidojimo paslaugų centro „Rekviem“ laidotuvių planuotoja Jorūnė Ramonaitė DELFI teigia, kad laidotuvių kaina gali svyruoti nuo 700 eurų, jeigu tai labai ekonominis, minimalistinis variantas, tačiau siekti ir 3 tūkst. eurų ar net daugiau, jeigu organizuojamos labai prabangios laidotuvės.
Praeitais metais bendrovė „Berent“ atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad iš visų apklaustųjų, kuriems per pastaruosius 3–4 metus teko pasinaudoti laidojimo paslaugomis, penktadaliui laidotuvės atsiėjo 1 tūkst. – 1,5 tūkst. eurų, 27 proc. laidotuvėms išleido nuo 1,5 tūkst. iki 2 tūkst. eurų.
Duobkasių paslaugos, kapavietė, gėlės, karstas – atsieina daugiausia
Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos (LRPA) valdybos pirmininkė Jolanta Sprainaitienė DELFI teigia, kad laidotuvių kainos gali siekti nuo kelių šimtų iki tūkstančių eurų.
„Vieni renkasi kuklią laidojimo ceremoniją, kiti perka brangius laidojimo įmonių paslaugų paketus. Lietuvoje laidotuvėms vidutiniškai skiriama nuo 1000 iki 1200 Eur, įskaičiuojant velionio paruošimą, karstą, laikiną paminklą, įkapes, šarvojimą salėje, katafalką, duobę – tai yra būtinos laidojimo paslaugos, teikiamos laidojimo bendrovių. Papildomas išlaidos – vainikai, šarvojimo salių dekoravimas gėlėmis, giesmininkų ar muzikantų paslaugos, gedulingi pietūs, auka bažnyčiai, kapavietė ir kitos paslaugos priklauso nuo artimųjų pasirinkimo. Pavyzdžiui, šarvojimo salę galima papuošti brangiomis gėlėmis, bet galima priskinti ir pievos gėlių. Galima pristatyti puošnių dekoracijų, bet galima apsieiti ir su paprastomis žvakidėmis“, – DELFI komentuoja J. Sprainaitienė.
Pašnekovų teigimu, nemažą dalį bendroje sumoje sudaro duobės kasimo paslaugos.
„Duobės kasimas kainuoja beveik 200 eurų. Tai specifinis darbas, nes dirbama bet kokiomis oro sąlygomis, reikia grupės žmonių, sumokėti jiems atlyginimus, nuo jų dar mokesčius, tai ir paslaugos kaina išeina nemaža. Bet nėra taip, kad duobkasiai uždirbtų didelius pinigus. Tokiam specifiniam darbui šiais laikais rasti duobkasius už mažus atlyginimus tikrai sunku. Dabar ir rajonuose nebe pigios laidotuvės: duobės kasimas ne ką pigesnis nei Vilniaus mieste“, – DELFI pasakoja laidojimo paslaugų įmonės „Lakrima“ Paslaugų centro direktorė Danutė Mickienė.
Taip pat nemažai tenka išleisti karstui, pačiai kapavietei ir gėlėms.
„Karstas kainuoja nuo 200 eurų iki 500 eurų. Žmonės patys gali pasirinkti tiek pigesnį, tiek brangesnį variantą. Salių kainos, konkrečiai pas mus, svyruoja apie 100–150 eurų. Nemažą dalį bendroje kainoje sudaro ir gėlių kompozicijos, kurio yra tikrai ne pigios. Bent jau 200 eurų kainuoja. Aišku, žmonės dairosi gėlių ir turguose, bet dabar ir ten kainos nėra mažos.
Vilniuje laidojant didelę dalį sudaro ir vieta komercinėse kapinėse. Pavyzdžiui, vienvietė kapavietė kainuoja 330 Eur, dvivietė – 505 Eur, trivietė – 645 Eur, o dar duobės kasimas apie 165 Eur. Taip žmonėms ir išauga laidojimo paslaugų bendra kaina“, – pasakojo D. Mickienė.
J. Sprainaitienės teigimu, išlaidos priklausys ir nuo pasirinktos kapavietės tipo – įrengtos arba neįrengtos. O taip pat įtakos kainai gali turėti ir tai, ar nėra sukurto „duobkasių monopolio“.
„Visos kapinės esančios Lietuvoje priklauso savivaldybėms arba seniūnijoms. Kapines administruoja savivaldybės darbuotojai arba jų įgaliotos bendrovės kapinių priežiūrai. Bendrovė atsakinga už kapų priežiūrą skiria nemokamai kapavietę. Vilniaus mieste kapinių priežiūros bendrovės sutvarko dalį laidojimui skirtų sklypų – išlygina, suformuoja kapavietes, sudeda trinkeles. Pasirinkus įrengtą šeimos kapavietę reikėtų mokėti apie 615 eurų, papildomai kainuotų dar duobės iškasimas. Tačiau galima rinktis kapavietę neįrengtoje vietoje, reikėtų mokėti tik už duobės iškasimą. Kapo duobės iškasimas, užkasimas, karsto nuleidimas, laikinojo paminklo pastatymas kainuoja nuo 160 eurų iki 200 eurų. Duobkasių paslaugas dažniausiai teikia laidojimo bendrovės. Kauno mieste kapines administruoja Kauno miesto savivaldybei priklausanti bendrovė „Kapinių priežiūra“, kuri jau eilę metų turi monopolį, kapo duobes kasa tik minėtos bendrovės darbuotojai“, – teigia ji.
J. Ramonaitės teigimu, įtakos kainai turi ir vietovė, kurioje laidotuvės vyksta.
„Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje dažniausiai išlaidos būna didesnės nei kituose miestuose ar miesteliuose, tačiau orientacinės kainos maždaug tokios: karstas gali kainuoti nuo 100 iki 1 tūkst., urna – nuo 20 iki 2 tūkst. eurų (2 tūkst. kainuoja vienetinė, rankų darbo gintarinė urna), duobkasių paslaugos – nuo 100 iki 200 eurų, šarvojimo salių nuoma – nuo 100 iki 600 šimtų, katafalko nuoma – nuo 130 iki 300 eurų. Gedulingų pietų kaina priklauso nuo žmonių skaičiaus – vienam asmeniui gali kainuoti nuo 7 iki 20 eurų. Auka bažnyčiai taip pat priklauso nuo poreikių – ar norima tik šv. Mišių, ar ir išlydėjimo kapinėse – auka gali siekti nuo 50 iki 200 eurų. Nors giesmininkai užsakomi vis rečiau, jų kaina gali siekti nuo 30 iki 150 eurų už valandą. Mirusiojo kūno sutvarkymas, aprengimas įkapėmis ar kitais rūbais – vidutiniškai apie 100 eurų“, – kainas įvardija laidotuvių planuotoja.
„Laidojimo paslaugų centro” direktorius Arūnas Žilionis vardijo, kad atskirų laidotuvių prekių kainos priklauso nuo pasirinktos jų kokybės.
„Pavyzdžiui, karstas mūsų įmonėje kainuoja nuo 170 Eur, urna nuo 87 Eur, duobkasių paslaugos 200 Eur, šarvojimo salės nuoma nuo 49 Eur, katafalko nuoma nuo 58 Eur, palaikų paruošimas šarvojimui nuo 93 Eur“, – komentavo jis ir pridėjo, kad iš dalies kainos priklauso ir nuo pačios vietovės – dalis paslaugų mažesniuose miestuose gali būti pigesnės nei didmiesčiuose.
Kremavimas Lenkijoje: ar tikrai pigiau nei Lietuvoje?
Dalis lietuvių renkasi ne tradicinį laidojimo būdą, o kremavimą. Pašnekovų teigimu, šių variantų kaina per daug nesiskiria, nebent nusprendžiama organizuoti ir tradicines apeigas ir kremavimą.
„Iš esmės kainos beveik nesiskiria: jeigu pasirenkamas laidojimas į žemę, mirusiojo artimieji linkę daugiau išleisti prabangesniam karstui, o jeigu pasirenkamas kremavimas – tuomet karstas pasirenkamas pigesnis. Tačiau bendra laidotuvių kaina, nepriklausomai nuo to, kuris laidojimo būdas pasirenkamas, praktiškai nesiskiria“, – pastebi laidotuvių planuotoja J. Ramonaitė.
„Žmonės dažniausiai renkasi tradicinį atsisveikinimą su velioniu ir kartais dar papildomai pasirenka velionio kremavimo paslaugą. Kremuojant, prie tradicinių laidotuvių papildomai prisideda su kremavimu susiję kaštai, t. y. kapsulė pelenams, urna, palaikų transportavimas į krematoriumą, dokumentų tvarkymas, urnos parvežimas ir pats kremavimas“, – didesnę galimą kainą paaiškina A. Žilionis.
Tiesa, kai kurių pašnekovų teigimu, kremavimas gali kainuoti ir pigiau. Tačiau tik tuo atveju, jei jis bus atliekamas kaimyninėje Lenkijoje ar Latvijoje. A. Žilionio teigimu, pažvelgus į Lenkijos ir Latvijos krematoriumų interneto svetaines matyti, kad kremavimo kainos pas juos yra mažesnės nei Lietuvoje. Jis mano, kad tai lemia konkurencinė aplinka.
D. Mickienė skaičiuoja, kad kremavimo kainos Lietuvoje ir Lenkijoje gali skirtis ir šimtu eurų.
„Dabar nemažai kas veža kremuoti į Lenkiją, nes ten yra pigiau. Kėdainiuose pats kremavimas kainuoja apie 478 Eur, o dar nuvežimas iš Vilniaus kainuoja 225 Eur. O Suvalkuose kremavimas su nuvežimu gali kainuoti ir 550 Eur, ir 650 Eur. Priklausomai iš kur yra vežama. Galbūt dėl to ten pigiau, kad tokios paslaugos jau nuo seniau yra teikiamos, daugiau tokia veikla užsiimančių įmonių“, – svarsto moteris.
Vis dėlto „Lietuvos krematoriumo“ vadovas Vytenis Labanauskas yra linkęs teigti, kad mažesnės kremavimo kainos Lenkijoje – tik mitas. Jo teigimu, reikia vertinti viso paslaugos paketo kainą, kurį sudaro kremavimas, palaikų transportavimas, karstas ir kapsulė ar urna kremuotiems palaikams.
„Pavyzdžiui, bendra kremavimo paslauga, jei vežama kremuoti į Suvalkus, kainuotų apie 455 eurus: palaikų transportavimas maršrutu Kaunas–Suvalkai–Kaunas kainuotų apie 120 eurų (kai skaičiuojame, kad pigiausias transportas – 0,5 Eur/km); privalomas karstas, kurį būtina plombuoti, norint išvežti palaikus į užsienį, net ir pigiausias kainuotų apie 160 eurų; kremavimas, kuris atliekamas per parą ar dvi – dar apie 160 eurų (kaina priklauso nuo valiutos keitimo kurso), o skysčiui bei šviesai nepralaidi metalinė kapsulė kremuotiems palaikams – 15 eurų. Tad bendra suma – apie 455 eurai.
Kompleksinė kremavimo paslaugos kaina „Lietuvos krematoriume“, kai žmonės patys pasirenka kremavimo laiką,– apie 451 eurą: transportavimas maršrutu Kaunas–Kėdainiai–Kaunas atsieitų 50 eurų (kai skaičiuojame, kad pigiausias transportas – 0,5 Eur/km), specialus, estetiškas kremavimo padėklas, aptrauktas drobe, kurį vis dažniau renkasi vietoj kremavimui skirto karsto – 10 eurų, pats kremavimas, atliekamas pasirinktu patogiu, pageidaujamu laiku – 382 eurai, šviesai bei skysčiui nepralaidi metalinė kapsulė kremuotiems palaikams – 9 eurai. Tad bendra suma – 451 euras. Tiems, kurie ieško prieinamiausios kainos ir sutinka derinti kremavimo laiką, rekomenduojame kremavimą nesirenkant konkretaus kremavimo laiko, t. y. per dvi dienas, tuomet kremavimo kaina būtų 310 Eur, o visa kompleksinė kremavimo paslauga kainuotų 379 Eur“, – DELFI teigia V. Labanauskas.
Laidojimo pašalpos – per mažos
Laidotuvių išlaidų naštą gali sumažinti valstybės skiriama vienkartė pašalpa. Dėl jos galima kreiptis į miestų ir rajonų Socialinės rūpybos skyrių. Išmokos dydis siekia 304 eurus, o turėtų ji būti išmokama per 3 darbo dienas nuo kreipimosi.
Tačiau LRPA valdybos pirmininkės nuomone, ši suma nėra pakankama.
„Vienkartinė laidojimo pašalpa siekia 8 bazinius socialinių išmokų dydžius – 304 Eur, šis dydis nėra pakankamas. Norint pagarbiai palaidoti mirusįjį, reikia išleisti apie 1000 eurų, todėl valstybinė laidojimo pašalpa turėtų būti padidinta 3–4 kartus. Ekonominei situacijai pagerėjus jau buvo sugrąžintos valstybinės pensijos ir kitos išmokos, pavyzdžiui, valstybinės socialinio draudimo pensijos. Manau, kad turi būti padidinta ir laidojimo pašalpa“, – pastebi ji.
J. Spranaitienė prideda, kad taip pat galioja ir parama mirusiojo palaikų parvežimui iš užsienio į Lietuvą.
„Paramos mirties atveju įstatyme nurodyta, kad parama mirusiojo palaikams parvežti neturi viršyti 54 bazinių socialinių išmokų dydžių, t. y. 2052 Eur. Asmuo, organizuojantis tokį parvežimą, gali gauti paramą tuo atveju, jeigu jo mėnesinės pajamos neviršija 366 Eur, o mirusysis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Šiuo metu mirusiojo palaikų parvežimas iš Europos šalių gali kainuoti nuo 1500 iki 4000 Eur ir užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, kol bus sutvarkyti reikalingi dokumentai“, – informuoja ji.
Vežant arba skraidinant palaikus į užsienį privaloma tampa ir balzamavimo paslauga, kuri atliekama siekiant apsaugoti palaikus nuo irimo šarvojimo, transportavimo metu.
J. Spranaitienė paaiškina, kad Lietuvoje įstatymais yra reglamentuoti tik du laidojimo būdai – palaikų karste laidojimas į žemę arba kremuotų palaikų urnoje laidojimas į žemę arba urnos patalpinimas kolumbariumo kriptoje.
„Įstatyme numatyta galimybė išbarstyti kremuotų palaikų pelenus specialiuose pelenų išbarstymo laukuose, kurie turi būti įrengiami kapinėse. Tačiau, mano žiniomis, tokių laukų Lietuvoje dar nėra“, – sako ji.