Europos centriniam bankui kovojant su infliacija ir nuosekliai didinant bazines palūkanų normas, finansinė našta būsto paskolos turėtojams ženkliai išaugo, todėl kai kurie bankai ėmėsi priemonių jai bent šiek tiek palengvinti.
„Swedbank“ neseniai paskelbė, kad Latvijoje ir Estijoje naujų paskolų gavėjai, perkantys A+ energetinės klasės būstą, pirmuosius dvejus metus mokės tik „Euribor“ palūkanų normą, o įprastai iki 2 proc. nuo paskolos sumos siekianti banko marža jiems šiuo laikotarpiu taikoma nebus.
Lietuvoje apie tokį sprendimą jau anksčiau pranešė Medicinos bankas. Šiame banke būstui besiskolinantys gyventojai nuo maržos atleidžiami pirmuosius sutarties metus.
Kiekvienoje šalyje – skirtingos kampanijos
„Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius, paklaustas, kodėl bankas maržos atsisako kitose Baltijos šalyse, tačiau to nedaro Lietuvoje, teigia, kad kiekvienoje valstybėje nuolatos įgyvendinamos skirtingos kampanijos, atsižvelgiant į konkrečios šalies konkurencinę aplinką, vartotojų lūkesčius, sezoniškumą ir kitus veiksnius.
„Šiuo metu Lietuvoje tvariems klientų pasirinkimams skatinti turime kitų pasiūlymų, pavyzdžiui, speciali finansavimo produktų kainodara, nuolaidos sutarties sudarymo mokesčiui, įvairūs partnerių pasiūlymai. Nulinės banko maržos naujoms būsto paskolų sutartims šiuo metu nesiūlome, tačiau aktyviai stebime ir analizuojame situaciją būsto paskolų rinkoje“, – Delfi teigia S. Abraškevičius.
Kiti didieji Lietuvos bankai atsisakyti savo maržų kol kas taip pat neketina. Pasak jų, būsto paskolos imamos ilgam laikotarpiui, todėl reikėtų skaičiuoti bendrą paskolos kainą, o ne vaikytis trumpalaikių nuolaidų.
„Paskola yra svarbus ir ilgalaikis įsipareigojimas, todėl būsto paskolą ketinantiems imti klientams rekomenduotume apskaičiuoti bendrą kredito kainos metinę normą tam, kad galėtų įsivertinti įvairių galimų pasiūlymų naudą. Todėl skaičiuoti reiktų ne vien pirmųjų metų išlaidas, bet visas išlaidas per 30 metų ar kitą laikotarpį, kuriam skolinamasi“, – sako SEB banko valdybos narė ir mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.
„Luminor“ kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė taip pat teigia, kad banko maržos netaikymas metus ar dvejus gali atrodyti patraukliai, tačiau reikėtų įvertinti maržos dydį visus likusius paskolos grąžinimo metus, nes trumpalaikės lengvinančios sąlygos gali neatsverti įprastųjų, taikomų visą sutarties laikotarpį.
„Vertinant maržų būsto paskolų gavėjams politiką nereikia pamiršti, kad tokios paskolos paprastai imamos ilgam laikotarpiui – vidutiniškai 24-25 metams, todėl vienų ar kitų sąlygų poveikį reikėtų vertinti jame“, – aiškina O. Kazanavičienė.
Atsisakyti savo maržos neketina ir „Citadele“ bankas. Pasak banko atstovės Aurelijos Grikinaitės-Čepėnienės, vietoje to klientams išaugusi „Euribor“ našta kompensuojama didinat palūkanas už indėlius.
Akcija – ne priežastis skolintis
Skeptiškai trumpalaikį atleidimą nuo banko maržos vertina ir Finansų ir kreditų valdymo asociacijos vadovas Marius Jansonas. Pasak jo, tokie pasiūlymai gali būti bankų rinkodaros triukas, todėl juos reikėtų vertinti atsargiai ir įsigilinti į visas papildomas sąlygas.
„Imti paskolą vien dėl tokios akcijos būtų kvaila. Šiandien bankų maržos siekia 1,6-1,7 proc., bet, pavyzdžiui, Medicinos banke, mano žiniomis, maržos prasideda nuo 1,9 proc. Tai jei per pirmuosius paskolos metus sutaupysi 1-1,5 tūkst. eurų, tai per kitus 30 metų permokėsi“, – sako M. Jansonas.
To, kad pasibaigus pirmiesiems sutartiems metams būsto paskolos palūkanos reikšmingai išaugtų, neslepia ir pats Medicinos bankas. Balandžio pradžioje, paskelbęs apie maržos atsisakymo akciją, bankas skaičiavo, kad pirmaisiais metais reikėtų mokėti 3,3 proc. dydžio palūkanas, o antraisiais jos jau išaugtų iki 5,2 procento.
M. Jansono teigimu, ruošiantis imti būsto paskolą reikia gerai pasiskaičiuoti, palyginti skirtingų bankų kainodaras ir tik tuomet apsispręsti, kur skolintis.
Finansų ekspertas pažymi, kad su bankais galima derėtis ir dėl jau turimos paskolos maržos, tačiau prieš tai reikia pasidaryti namų darbus, kitu atveju banke jums bus mandagiai parodytos durys.
„Natūralu, kad ne visi yra verslininkai ir derybininkai. Jie paskambina į banką ir paprašo sumažinti maržą, tai tiesiog išgirsta atsakymą „ne“. Bet jei žmonės argumentuotai įrodo, kad jų turtas yra likvidus, galbūt vertingesnis nei kreditas, tai derėtis galima. O dar geriau, jei prieš pradedant derėtis, jau apsiklausiami kiti bankai dėl galimybės paskolą refinansuoti, gaunamas geresnis pasiūlymas. Tuomet derybos jau tikrai įvyksta“, – aiškina M. Jansonas.
Maržos įtaka bendrai kainai – nedidelė
„Luminor“ kredito produktų skyriaus vadovė O. Kazanavičienė, sako, kad būsto paskolos sutartyse standartiškai nėra numatomos maržos keitimo aplinkybės, tačiau marža gali būti mažinama, kai su klientu iš anksto susitariama, kad įvykdžius konkrečias sutarties sąlygas, pavyzdžiui, pabaigus būsto remontą ir pateikus to įrodymo dokumentus, marža bus sumažinta iki konkretaus dydžio.
„Kita situacija, kada maža gali būti mažinama – refinansavimas. Tai reiškia, kad turima būsto paskola yra padengiama nauja, kuri imama kitame banke. Tokiu būdu asmuo gali susimažinti maržą pasirašydamas naujos paskolos sutartį atnaujintomis sąlygomis. Iš gaunamų paraiškų skaičiaus matome, kad susidomėjimas „Luminor“ banko būsto paskolų sąlygomis didėja ir tarp kitų bankų klientų“, – tikina O. Kazanavičienė.
SEB valdybos narė E. Dovbyšienė teigia, jog kiekvienas kliento prašymas peržiūrėti turimą paskolos maržą vertinamas individualiai ir pirmiausia svarstoma, ar ir kaip pasikeitė paskolos grąžinimo rizika – kliento pajamų tvarumas, finansinis stabilumas, turimo turto vertė.
„Taip pat įvertiname ekonominę situaciją, šiuo metu vyraujantį neapibrėžtumą, situaciją finansų rinkose, finansavimo lėšų kainą. Atsižvelgiant į šių veiksnių visumą, priimamas sprendimas, kokia paskolos kaina galėtų būti pasiūlyta klientui šiuo metu. Visgi, verta paminėti, kad dėl būsto paskolų sąlygų peržiūrėjimo, kreipiasi labai maža dalis klientų, turinčių būsto paskolą“, – teigia SEB atstovė.
Tuo metu „Swedbank“ atstovas S. Abraškevičius, pažymi, kad banko taikoma palūkanų norma įprastai susideda iš maržos bei kintamos palūkanų dalies „Euribor“. Todėl pačios maržos sumažinimo įtaka bendrai mėnesinei įmokai įprastai nebūna reikšminga ir efektyvi, ieškant sprendimo netikėtų finansinių sunkumų valdymui.
„Pavyzdžiui, remiantis preliminariais skaičiavimais, 90 tūkst. eurų paskolos sumai sumažinus palūkanų normą 0,2 procentinio punkto, mėnesio įmoka sumažėtų vos 10 eurų. Kartu vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai klientas kreipiasi į banką su prašymu peržiūrėti jam taikomą maržą, atliekamas naujas kliento mokumo vertinimas ir nauja palūkanų norma nustatoma vertinant – esamą kliento finansinę būklę, jo pajamų tvarumą, tęstinumą, vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis tvarkomis.
Keičiant šias sutarties sąlygas klientas taip pat patirtų papildomų išlaidų – būtų taikomas sutarties sąlygų keitimo mokestis“, – aiškina „Swedbank“ atstovas.