Centrinių bankų skaitmeninės valiutos (angliškai central bank digital currencies, CBDC) papildytų grynuosius pinigus ir kredito įstaigų rezervus, taip pat komercinių bankų indėlius ir licencijuotų finansų rinkos dalyvių leidžiamus elektroninius pinigus, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime.
„Skaitmeninio turto ir skaitmeninių valiutų raidos greitis gniaužia kvapą. Būtų neapdairu likti tik stebėtojais: reguliavimo ir priežiūros institucijos būtų tarsi auklėtojas, supratęs, kad taikomos auklėjimo programos yra atgyvenusios. Kylančias rizikas pasitikti reikia aktyviai, visų pirma įgyjant praktinės patirties kontroliuojamoje aplinkoje“, – pranešime sakė LB valdybos narys Marius Jurgilas.
Anot jo, susidomėjimą CBDC sustiprina sparti technologijų plėtra, vis rečiau naudojami grynieji pinigai ir atsirandančios privačiojo sektoriaus iniciatyvos išleidžiant valiutų ypatybių turintį skaitmeninį turtą.
„Jeigu siekiame tvirtai apsaugoti euro zoną nuo grėsmių, susijusių su naujosiomis technologijomis, ir suteikti mūsų šalies įmonėms konkurencinį pranašumą, Europos mokėjimų strategija negali būti pagrįsta atgyvenusiais sprendimais“, – pabrėžė M. Jurgilas.
LB teigimu, CBDC gali paskatinti finansinę įtrauktį, tarpvalstybinę prekybą ir sustiprinti ekonomiką, suteikdami vartotojams paprastą prieigą prie ypatingai saugių vertybinių popierių ir būtiniausių mokėjimo paslaugų. Tačiau kai kurie CBDC projektai gali kelti ir tam tikras rizikas.
CBDC ateitis siejama su blokų grandinės ir kitų technologijų plėtra. Siekdamas diegti naujoves viešųjų paslaugų srityje ir padėti Lietuvos bei užsienio įmonėms įgyti naujų žinių ir vykdyti blokų grandinės technologijos tyrimus, LB pirmasis pasaulyje iš finansų rinkos reguliuotojų kuria blokų grandinės technologija pagrįstą platformą LBChain, kurioje teikiamos konsultacijos reguliavimo bei technologijų klausimais.