Nuo Vilniaus iki Suvalkų – 2,5 val., iki Augustavo – beveik 3 val. automobiliu. Tačiau, kaip rodo Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimas, tokios trukmės kelionė lietuvių neatgraso – per metus kaimyninėje šalyje išleidžiama apie 400 mln. eurų.
Lapkritį Lenkijos įstatymų leidėjai palaikė valdančiųjų konservatorių planą alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams taikomus akcizo tarifus padidinti 10 proc.
Padidinus šiuos akcizus, valstybės iždą kitąmet turėtų papildyti 1,7 mlrd. zlotų (400 mln. eurų).
Jeigu abeji parlamento rūmai patvirtins atitinkamą įstatymo projektą, o prezidentas jį pasirašys, naujosios taisyklės turėtų įsigalioti sausio 1 dieną.
Akcizai etilo alkoholiui didinami ir Lietuvoje. Kaip numato Finansų ministerija, dėl to 0,5 litro gėrimo pabrangtų 0,45 euro, o valstybės biudžetas pasipildytų 10 mln. eurų.
Situacija nepasikeis
Kaip sakė Legalaus verslo aljanso vadovas Mantas Zakarka, kol kas sprendimas Lenkijoje dar nėra priimtas ir Lenkijos parlamente tik prasideda diskusijos šiuo klausimu.
„Vienaip ar kitaip Lenkija planavo nuosekliai didinti akcizą stipriajam alkoholiui 3 proc. infliacijos rėmuose.
Bet jeigu akcizo tarifas stipriajam alkoholiui Lenkijoje būtų padidintas ir 10 proc. mūsų nuomone, situacijos Lietuvos-Lenkijos pasienyje tai iš esmės nepakeistų“, – DELFI sakė jis.
Savo nuomonę M. Zakarka grindė tokiais skaičiais:
„Šiuo metu Lenkijoje galioje 1333 eurų tarifas stipriajam alkoholiui už hektolitrą. Lietuvoje šiuo metu šis tarifas yra 1832 eurų už hektolitrą.
Jeigu Lenkijos valdžia ir padidins dabar esantį tarifą 10 proc. Lenkijoje akcizo tarifas sieks apie 1466 eurus už hektolitrą, tačiau nors Lietuvoje jau šiais metais akcizo tarifas buvo keliamas 10 proc. dabar vėl siūloma kelti tarifą 10,5 proc., kas reikštų, kad Lietuvoje tarifas siektų 2025 eurus už hektolitrą, taigi realiai situacija išliktų lygiai tokia pati, kokią turime ir šiandien, o išlikus tokiai situacijai nematome priežasčių kodėl pasienio prekyba turėtų sumažėti ir pasikeisti“.
Trūksta analizės
M. Zakarka dar pastebėjo, kad Lietuvos valdžios institucijos nėra atlikusios jokio tyrimo, analizės, apklausos ar pan., kas leistų pamatyti tikruosius prekybos mastus ir kokias sumas praranda Lietuvos ekonomika.
„Tačiau Vilniaus universiteto tyrimas, atliktas šiais metais, atskleidžia, kad Lenkijoje įvairioms prekėms (ne tik alkoholiui) Lietuviai gali išleisti iki 400 mln. eurų.
Latvijos-Estijos pasienyje stebima situacija, kur jeigu būtų atstatytas iki šių metų galiojęs akcizo tarifas Latvija taip pat galėtų prarasti apie 500 mln. eurų.
Taigi, trumpai tariant, nepamatuoti valdžios sprendimai ir izoliuotos akcizų politikos taikymas neatsižvelgiant į kaimyninių šalių patirtis ir realią situaciją tik paskatins pasienio prekybą ir nors Finansų ministerija tikisi surinkti 10 mln. eurų daugiau pakėlus akcizo tarifą nėra realių paskaičiavimų kiek sudarys praradimai, kurie iškeliaus per pasienio prekybą į kaimynines valstybes“, – aiškino jis.
Tarifus ragino mažinti
Kaip nurodoma vasarą pristatytame Vilniaus universiteto dr. docentės Vitos Karpuškienės ir dr. docento Algirdo Bartkaus tyrime, akcizų tarifų lygis Lietuvoje yra gana aukštas – vienas aukščiausių Europos Sąjungoje.
„Akcizų tarifai Lietuvoje yra aukštesni nei ES vidurkis ar kaimyninių valstybių tarifai (išimtis alaus tarifas, kuris yra truputį mažesnis nei ES vidurkis ir truputį mažesnis nei Latvijoje)“, – rašoma tyrimo išvadose.
Ten pat nurodoma, kad aukšti akcizų tarifai iš dalies gali būti pagrįsti dideliu alkoholio suvartojimu, tačiau reikia atsižvelgti ir į kitus faktorius – kaimyninių valstybių tarifus, pragyvenimo lygį Lietuvoje, girtaujančių asmenų vartojimą konkrečiose gėrimų kategorijose, vietinę gamybą.
„Dabartinė akcizų politika jau akivaizdžiai skatina gyventojus įsigyti gėrimus užsienyje (2018 metų augimas – trys kartai), dėl ko Lietuvos ekonomika praranda dešimtis milijonų eurų, kuriuos būtų galima nukreipti priklausomybe nuo alkoholio sergančių žmonių gydymui ir integracijai“, – svarsto mokslininkai.
Išvadose teigiama, kad šiame etape rekomenduotina alaus tarifą sumažinti 11 proc., stipriųjų gėrimų tarifą sumažinti 14 proc., o vyno tarifą sumažinti 51 proc.
„Ateityje rekomenduotina akcizų tarifus perskaičiuoti ir koreguoti kas 2 metus“, – priduria autoriai.