DELFI pašnekovai Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas ir „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis svarstė, kad toks žingsnis šiandien būtų pernelyg ekstremalus ir pasiūlė alternatyvų.
Patiktų sukčiams
Norvegijoje sužinoti, kiek uždirba kaimynas, galima daugiau nei šimtą metų. Anksčiau ši informacija buvo skelbiama popieriniuose dokumentuose, o XXI amžiuje atsirado ir internete. Tiesa, nuo 2014 metų ieškoti informacijos duomenų bazėje galima tik prisijungus – tuomet asmuo mato, kas domėjosi jo pajamomis.
N. Mačiulis palankiai atsiliepė apie Lietuvoje iki šiol įgyvendintas atlyginimų viešinimo iniciatyvas.
„Sodros“ duomenys skaidrina situaciją, parodo, kaip viena ar kita įmonė atrodo darbo rinkoje. Kai kuriais atvejais tai taip pat gali padidinti darbuotojų derybinę galią“, – sakė jis.
Ekonomistas sakė, kad kitas žingsnis galėtų būti darbo užmokesčio dydžių skelbimas pagal lytis.
„Būtų labai gerai privalomai skelbti kaip skiriasi vyrų ir moterų atlyginimai įmonėse. Tai galėtų padėti kovoti su nepagrįstais atotrūkiais.
Tuo metu skelbti atlyginimą darbo skelbime – taip pat labiau naudinga nei žalinga. Tai sustiprina darbuotojo pozicijas derybose“, – svarstė N. Mačiulis.
Pašnekovo manymu, Norvegijos pavyzdys yra gana ekstremalus ir turi nemažai šalutinių neigiamų efektų.
„Tuomet gali atsirasti susipriešinimo visuomenėje. Todėl atsargiai vertinčiau tokią iniciatyvą. Juk kartais atlyginimų skirtumai gali būti dideli. Galbūt iš pirmo žvilgsnio neakivaizdu, kodėl jie tokie, nors tam gali būti fundamentalių priežasčių.
Lyginimasis su kaimyno atlyginimu man atrodo nelabai sveikas. Pirmiausia turėtume rūpintis savo pajamomis, savo perkamąja galia. Turėtume rūpintis, kad visuomenėje būtų kuo mažiau tokių, kurie gauna nepakankamas pajamas, o ne kiekviename žingsnyje bandyti pasilyginti, ar aš uždirbu daugiau, ar mažiau už kaimyną, klasioką ar kitą pažįstamą. Manau, tai būtų per didelis kišimasis į asmeninę erdvę“, – sakė jis.
N. Mačiulis pridūrė, kad neviešo asmens pajamų deklaravimas gali sukelti rizikų jo saugumui.
„Padidėja rizika, kad kas nors bandys jį apvogti, kokie nors sukčiai išvilioti tuos pinigus. Taip būtų vos ne pateikiamas sąrašas sukčiams, kur ieškoti didesnes pajamas gaunančių asmenų“, – įspėjo jis.
Siūlo visuotinį deklaravimą
T. Tomilinas buvo atlyginimų darbo skelbimuose iniciatorius.
„Mano pasiūlytas įstatymo projektas dėl atlyginimo viešinimo darbo skelbimuose buvo inspiruotas mano senos draugystės su Norvegijos politikais ir profesinių sąjungų atstovais. Daug metu kartu su jais darau konferencijas Lietuvoje kur pasisakau apie algų viešumo naudą“, – pasakojo politikas.
T. Tomilino manymu, artimiausiu metu Lietuvoje galima padaryti kiek kitokius veiksmus.
Pirma, padaryti privalomą visų biudžeto išlaikomų žmonių algų viešinimą įstaigų, kuriose jie dirba, interneto puslapiuose.
„Tai iš dalies jau ir dabar įgyvendinta, tačiau viešinami tik pareigybių koeficientai ir vartotojui gali būti sunku susigaudyti. Turi būti viešinamos darbo užmokesčio sistemos su konkrečių pareigūnų algų duomenimis“, – DELFI sakė jis.
N. Mačiulis iš esmės pritarė tokiam pasiūlymui, tik pridūrė, jog tai nebūtų didelė naujovė ir didelės įtakos greičiausiai neturėtų.
„Gal ir visai gerai – tie, kurie planuoja karjerą viešajame sektoriuje galėtų pasižiūrėti, kokios bus jų galimybės vienoje ar kitoje pareigybėje“, – sakė jis.
Kitas T. Tomilino pasiūlymas – įvesti visuotinį pajamų deklaravimą. Jis sakė, kad tai būtų naudinga ir dėl progresinių mokesčių.
„Tai svarbus dalykas ir manau, kad rinkimų ciklo metu partijos turėtų apie tai išsamiai ir aktyviai padiskutuoti, o visuomenė padarys sprendimą, ar nori to“, – sakė Seimo narys.
N. Mačiulis sakė, kad visuotinis deklaravimas prasmės turi tada, kai bandoma iš tikrųjų kovoti su šešėlinėmis pajamomis ir neteisėtu praturtėjimu.
„Aišku, tada reikėtų ieškoti būdų kaip supaprastinti deklaravimo procesą. Jis vis dar yra pakankamai komplikuotas, daugelis gyventojų sunkiai savarankiškai gali tai padaryti.
Patobulinus šį procesą, padarius jį labiau automatizuotu, su lengviau užpildomomis formomis, būtų galima kalbėti apie visuotinį deklaravimą. Tačiau ne tam, kad tos pajamos būtų viešinamos“, – įspėjo jis.
