Nedarbo lygis mažėja
Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, balandžio 1 d. šalyje registruota beveik 260 tūkst. darbo ieškančių asmenų – tai sudaro 15,1 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų. Kovą, palyginus su vasariu, registruotų darbo neturinčių asmenų skaičius mažėjo, laisvų darbo vietų ir įsidarbinusiųjų skaičius – augo. Per mėnesį Užimtumo tarnyboje registruotų darbo neturinčių asmenų skaičius sumažėjo 17,2 tūkst. (6,2 proc.).
Nepaisant mažėjančio nedarbo, šių metų balandžio 1 d. UT registruotas darbo ieškančių asmenų skaičius yra 53,3 proc. (90,4 tūkst.) didesnis nei pernai tuo pačiu metu.
Prie mažėjančio nedarbo galimai prisidėjo ir po truputį didėjanti sezoninių darbų pasiūla. Sezoniniam darbui UT pateikti 226 pasiūlymai, iš jų daugiau nei pusė (61,5 proc.) – nekvalifikuotiems darbininkams.
Šiemet sezoninio darbo pasiūlymų registruota beveik tiek pat kiek praėjusių metų kovą (3 pasiūlymais daugiau), tačiau beveik 2,5 karto (arba 328 darbo vietomis) mažiau nei 2019 m. kovą. Pernai Užimtumo tarnyboje iš viso registruota 2 tūkst. sezoninio darbo pasiūlymų – 22 proc. mažiau nei 2019 m.
Pasak UT atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, registruotų sezoninio darbo vietų skaičius dar nėra didelis, tačiau pastebima, kad gerokai daugiau klientų įsidarbino statybos ir žemės ūkio sektoriuose: čia kovą pradėjusių dirbti asmenų skaičius augo daugiau nei du kartus, palyginti su vasariu.
Daugiausiai – 56 sezoninio darbo pasiūlymai – skirti nekvalifikuotiems augalininkystės ūkio darbininkams ir 40 – nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams. Miškų ūkio darbuotojams (miško sodintojams ir miško medelyno darbuotojams) registruota 19 laisvų darbo vietų, nekvalifikuotiems miškų ūkio darbininkams – 13, prekių fasuotojams – 15, šokolado produktų gamybos įrenginių operatoriams – 9, pardavėjams – 8.
UT duomenimis, kovą registruotose sezoninio darbo vietose siūlomas vidutinis mėnesio atlygis prieš mokesčius: nekvalifikuotiems darbininkams – 812 Eur; maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatoriams – 1200 Eur; judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriams – 1126 Eur; sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininio transporto vairuotojams – 1000 Eur; kvalifikuotiems miškų ūkio darbuotojams – 865 Eur; pardavėjams – 642 Eur.
Lietuvoje darbo pasiūlymų nėra gausu
Personalo atrankos įmonės „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė sako, kad sezoninio darbo pasiūlymų Lietuvoje jau yra, tik gal ne tiek gausiai, kiek būdavo įprastais laikais. Anot jos, didysis darbo pasiūlymų srautas prasidės įpusėjus balandžiui arba balandžio pabaigoje.
„Labiausiai gal ruošiasi pajūris, daugiau orientuojasi į maitinimo sektoriaus darbuotojų paiešką. Ieškomi barmenai, virėjai, virėjų padėjėjai, padavėjai. Tokių darbo pasiūlymų – nemažai.
Pastebima tendencija, kad įmonės planuoja, kad prasidės aktyvumas ir srautai pajūryje nuo gegužės. Dažnas darbdavys pasiūlymuose nurodo, kad darbas siūlomas nuo gegužės iki spalio. Stengiasi per balandį suformuoti komandas. Tačiau visų kitų sektorių, pavyzdžiui, klientų aptarnavimo ar viešbučių darbuotojams skelbimų yra ne tiek ir daug. Skelbimų žemės ūkyje yra, bet nėra daug, darbo pasiūlymai išsibarstę po visą Lietuvą“, – komentuoja ji.
Lietuviai tapo išrankesni pasiūlymams
Šiek tiek daugiau pasiūlymų šiuo metu fiksuojama užsienyje. „CV-Online“ duomenimis, dauguma pasiūlymų yra Vakarų Europoje, Vokietijoje, Olandijoje Anglijoje, Airijoje. Yra darbo pasiūlymų ir Pietų Europos šalyse. Čia pasiūlymai daugiausiai susiję su turizmo ir viešbučių sektoriumi, darbuotojų reikia ir klientų aptarnavime, ir maitinimo įstaigose.
„Jei darbai Vokietijoje ir Olandijoje, įmonės dažnai pabrėžia, kad darbas – pagal vokišką ar olandišką darbo sutartį, lyg daugiau garantijų, patikimumo. Besirenkančiam, ar važiuoti į užsienį, ar pasilikti Lietuvoje prideda vertės“, – sako R. Karavaitienė.
Kaip pastebi pašnekovė, lietuviai per pandemiją tapo išrankesni darbo pasiūlymams: „Su darbuotojų aktyvumu tikrai sudėtinga situacija, nes jie atidžiai renkasi, kur kandidatuoti, kur siųsti savo CV, apskritai – ar darbo ieškotis Lietuvoje, ar užsienyje. Paprastai skaičiuojant, jei žmogus ieško sezoninių darbų, kiek siūlo Vokietijoje ar Olandijoje atlyginimą „į rankas“, toks maždaug atlyginimas Lietuvoje siūlomas „popieriuje“. Darbuotojai gerokai renkasi, kur dirbti, nes užsienyje yra įvairiausių pasiūlymų.“
Lietuviai nesibaimina vykti į užsienį
Įdarbinimo agentūros „Darbai svetur“ vadovė Gintarė Januškaitė sako, kad sezoniniai darbai užsienyje lietuviams visada buvo patrauklesni nei Lietuvoje. Ji sutinka, kad šiuo metu dėl Lietuvoje ir kitose Europos šalyse įvestų karantinų sunkiau išvykti padirbėti į užsienį. Tačiau šiemet, priešingai nei prieš metus, lietuviai tiek nebesibaimina vykti uždarbiauti svetur.
„Šiemet žmonių baimė likti Lietuvoje ir nežinia kiek laiko sėdėti be darbo arba su minimalia išmoka ar pašalpa – didesnė, nei išvykti pandemijos laikotarpiu į kitą šalį, kur užsikrėtimų kiekis gal ir didesnis, ir užsikrėsti. Susidomėjimas darbu užsienyje tikrai yra, žmonių skambučių sulaukiame kasdien.
Sakyčiau, kad tokia baimė, kuri buvo pernai, kai viskas įvyko, kai žmonės nesuprato, kas tai per virusas, galbūt nebegalės grįžti namo ir masiškai išeidinėjo iš darbų, išnyko. Žmonės išmoko susigyventi ir ieškoti didesnių galimybių užsidirbti“, – komentuoja G. Januškaitė ir priduria, kad daugiausiai lietuviai renkasi arčiau Lietuvos esančias šalis: Vokietiją, Olandiją, Belgiją.
Susidaro didesnės išvykimo išlaidos
Nors ieškančiųjų darbo užsienyje yra nemažai, bet lietuvių išvyksta mažiau, mat ne visi turi tokių galimybių.
„Reikalavimai niekur nedingo – kiekviena šalis turi nusistačiusi, kokie tyrimai reikalingi atvykstant, saviizoliacija. Žmogui susidaro didesnės išvykimo išlaidos, nes jei yra reikalavimas turėti PGR tyrimą, kuris nėra pigus ir kainuoja apie 100 eurų, dar prisideda kelionės išlaidos ir jei pačiam reikia saviizoliacijos vietą susirasti ir už ją mokėti, jei darbdavys to nesuteikia, išeina nemenka pinigų suma, kurią ne kiekvienas norintis išvažiuoti turi“, – pažymi „Darbai svetur“ vadovė.
Pašnekovė priduria, kad kai kurie užsienio darbdaviai stengiasi sumažinti papildomą naštą, padengdami tam tikras išlaidas: „Dauguma darbdavių stengiasi atvykus suteikti bent jau saviizoliacijai patalpas nemokamai. Tuo laikotarpiu ir nemokamai maisto suteikia. Su kai kuriais darbdaviais vyksta diskusija, kaip palengvinti mokestinę naštą norinčiam išvykti žmogui, svarstome, kad kompensuotų testo išlaidas arba atvykus arba pervestų pats darbdavys darbuotojui dar prieš išvykstant.“
Darbų pasiūlymų kiekis beveik sugrįžo iki pandemijos lygio
G. Januškaitė pasakoja, kad užsienio darbdaviai Lietuvoje pradėjo ieškoti sezoninių darbuotojų sausio ir vasario mėnesiais. Anot jos, darbų užsakymo lygis beveik grįžo iki pandemijos lygio.
„Suintensyvėjimas pradėjo jaustis pastaruoju metu, nes artėja žemės ūkio sezonas ir derliaus nuėmimas, ypač intensyvus šiuo laikotarpiu. Tiek Anglijos, Prancūzijos ir Olandijos darbdaviai užsako darbuotojų po 50 kiekvieną savaitę, pradedant nuo balandžio.
Pietų šalyse, tokiose kaip Kipras, Graikija netrukus prasidės darbai, daugelis planuoja atsidaryti nuo gegužės ar nuo birželio 1 d., atrankos jau yra prasidėjusios. Tikrai nepalyginsi šių metų su buvusiais, nes pernai karantinas prasidėjo kovo viduryje, buvo nežinomybė tiek žmonėms, tiek darbdaviams, visos valstybės užsidarė, visi tikėjosi, kad viskas baigsis po mėnesio ar dviejų, neieškojo išeičių tolesnei savo veiklai, todėl kantriai užsidarę laukė, o šiemet, kadangi daug kas apsiprato su virusu ir mato, kad dar ilgai su juo gyvensim, pradėjo ieškoti išeičių bent iš dalies veikti, tai užsakymų kiekis beveik panašus, kokį turėjome 2019 m. ir dar anksčiau“, – pasakoja „Darbai svetur“ vadovė.
Kiek galima uždirbti užsienyje
Nors privilioti darbuotojų iš Rytų Europos šalių per pandemiją yra sunkiau, tačiau užsienio darbdaviai atlyginimų nekelia.
„Jei toje šalyje kilo minimumas, automatiškai pakilo alga, bet kad siūlytų už tą patį darbą, pavyzdžiui, kas buvo prieš pandemiją ar pernai, tai daugiau nemoka. Paėmus nekvalifikuotus darbuotojus Prancūzijoje, kur reikia darbuotojų laukuose, vaisių, daržovių rinkėjų, nereikalaujama kalbos, mokamas minimumas – 10,25 Eur per val. prieš mokesčius.
Olandai už sezoninius darbus – krovėjo ir fabrikuose – moka šiek tiek daugiau nei minimumą, standartas – nuo 10,3 iki 11 Eur per val. prieš mokesčius. Anglai kaip mokėjo nekvalifikuotiems darbuotojams minimumą taip iki šiol moka“, – pažymi G. Januškaitė.
„Prieš kelis metus sakydavome, kad jei Vakarų kryptis – maždaug 2 kartus didesnis atlyginimas, jei Skandinavijos – beveik 3 kartus didesnis atlyginimas, palyginus ko galima tikėtis su Lietuvoje siūlomais atlyginimais. Dabar tokių didelių skirtumų nėra. Gan stabiliai laikosi ir tai galima būtų vertinti kaip teigiamą ženklą, kad pandemijos metu atlyginimai išlieka tame pačiame lygyje. Įmonės nepiktnaudžiauja ir nepradeda drastiškai mažinti atlyginimų, stabilumas šiuo atveju labai geras ženklas“, – priduria „CV-Online“ rinkodaros vadovė.
Darbo lygis išlieka aukštas, bet bedarbiai neskuba ieškotis darbo
Lietuvoje nedarbas po truputį mažėja. Naujausiais Užimtumo tarnybos duomenimis, balandį jis siekė 15 proc. R. Karavaitienė teigia pastebinti tendenciją, kad darbo pasiūlymų skaičius yra sparčiai augantis, bet norinčiųjų dirbti gerokai mažiau nei įprastai.
„Darbo rinka pagal darbo pasiūlymų kiekį – aktyvi, pagal ieškančiųjų darbo ar norinčiųjų keisti – pasyvi. Paradoksali situacija: nedarbo lygis – aukštas, darbdaviams sunku prisikviesti ieškančiųjų darbo, norinčiųjų dirbti, nes dažnas įvardija, kad šiuo metu nėra palanki situacija ieškoti naujo ar geresnio darbo. Keistoka situacija.
Aktyvumui darbo rinkoje prisidėtų, jei švelnėtų karantino suvaržymai ar jis baigtųsi, prasidėtų didesnis judėjimas, tada gali būti ryškūs pokyčiai. Kadangi buvo nesaugūs laikai, jie laikėsi savo darbo vietos, o kai jis baigsis karantinas, gali pradėti drąsiai ieškotis naujo geresnio darbo“, – pažymi „CV-Online“ rinkodaros vadovė.
„Jiems neapsimoka dirbti už tokį atlyginimą, mieliau renkasi pašalpas ar nelabai oficialų darbą. Finansiniai rodikliai parodė, kad žmonės turi daug grynų pinigų, turi, kur investuoti, finansinės galimybės nemažai daliai tikrai geros. Mes klausėme neturinčių darbo, kodėl šiuo metu jie neieško darbo, nemaža dalis paminėjo, kad turi santaupų arba finansinių išteklių ir gali leisti šiuo laikotarpiu nedirbti ir neieškoti darbo.
Kiti minėjo, kad kol mokamos pašalpos, jie nemato reikalo ieškoti darbo. Nors laikotarpis sudėtingas, matome, kad pašalpos suveikė priešingai – daug žmonių atgrasė nuo darbo, jie laukia karantino pabaigos, kai bus galima ieškoti darbo, nes negaus pašalpų“, – priežastis vardija R. Karavaitienė.
Įdarbinimo agentūros vadovė pastebi, kad dalis be darbo likusių lietuvių vyksta padirbėti į užsienį: „Kai Lietuvoje žmogus gauna pašalpą, o už nekvalifikuotą darbą pas ūkininką uždirbs apie porą šimtų eurų, tai jam labiau ir apsimoka sėdėti ant sofos ir gauti pašalpą. Arba kitas variantas, kurį dalis ir renkasi, – važiuoti dirbti į užsienį, kai jie už tą patį darbą gaus tikrai dvigubai daugiau, nei gauna Lietuvoje.“