Nepaisant, kad kai kuriems specialistams siūlomas gerokai solidesnis atlygis nei vidutinė alga, norinčiųjų dirbti vis tiek neatsiranda, tad su iššūkiais susidūręs Panevėžio verslas priverstas ieškoti netradicinių sprendimų, kaip užpildyti tuščią nišą.
Užimtumo tarnybos kasmet rengiamas įsidarbinimo galimybių barometras rodo, kad Panevėžyje šiemet renkasi ne darbdavys, o darbuotojas, ypač įgijęs inžinerinių mokslų specialybę. Automatikos, elektros, mechanikos bei statybos inžinieriams siūlomas atlyginimas perkopęs tūkstančio eurų ribą. Aukštaitijos sostinėje geras įsidarbinimo galimybes turi ir bendrosios praktikos gydytojai. Užimtumo tarnybos duomenimis, jų vidutinis užmokestis siekia per 1500 eurų. Panevėžyje ilgai darbo netektų ieškoti ir techninių specialybių darbuotojams, apskaitininkams ir buhalteriams, įvairių sričių gydytojams, darželių auklėtojams. Pramonės mieste didelės įsidarbinimo galimybės ir kvalifikuotiems darbuotojams – nuo elektromechanikų, įvairių staklių operatorių iki statybininkų bei pardavėjų. Tiesa, šiems darbuotojams siūlomas kur kas kuklesnis atlyginimas, pavyzdžiui, elektromechanikų vidutinis atlyginimas siekia 818 eurų, o pardavėjo – 477 eurus.
Pasak Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Tomos Lipskytės, įsidarbinimo galimybių barometre nurodomi visos Lietuvos vidutiniai atlyginimai, tad tikėtina, kad vienuose regionuose jie mažesni, o kituose ir didesni – darbo užmokestį diktuoja pasiūla ir paklausa darbo rinkoje.
Iškėlė veiklą
„Čia, Panevėžyje, ir toliau liks mūsų gamybinės patalpos, nes pigesnė nekilnojamojo turto nuoma, patogesnis susisiekimas, taip pat dar galima rasti darbininkiškų profesijų darbuotojų. Bet intelektiniam darbui čia nematome perspektyvos, todėl subūrę inžinierių specialistų komandą biurą atidarėme Vilniuje“, – pasakojo G. Preidis.
Paradoksalu, tačiau, pasak direktoriaus, Vilniuje inžinieriai gauna mažesnį atlyginimą nei tokį pat darbą dirbantieji Panevėžyje. Taip yra todėl, kad sostinėje didesnė šių specialistų pasiūla. Aukštaitijos sostinėje inžinierių labai mažai, tad naudodamiesi situacija šie specialistai ne visada pagrįstai reikalaudavo didesnių atlyginimų.
„Latviai, kurie užsiima tokia pačia veikla kaip mes, savo biurą perkėlė į Varšuvą. Latvijoje per metus aukštosios mokyklos parengia šešis inžinierius, Lietuvos – apie dvidešimt, o Lenkijos – apie tris tūkstančius. Viskas priklauso nuo švietimo sistemos: kiek specialistų parengia, tiek verslas ir turi. Tiesa, ir patys jaunuoliai nesirenka sunkių inžinerinių specialybių, nes čia reikia dirbti, pinigai nėra lengvi“, – kalbėjo G. Preidis.
Nemoka net kasti sniego
„Automatikos sistemų“ direktoriaus teigimu, kiek kitaip yra su gamyboje dirbančiais darbuotojais. Bent jau šioms didesnių sunkumų ieškant kvalifikuotų darbuotojų nekyla. Anot G. Preidžio, jų įmonėje mažiausias atlyginimas – 600 eurų. Mokėdami mažiau, tikėtina, taip pat susidurtų su darbo jėgos trūkumu.
„Darbo jėgos dar tikrai yra, tik priklauso, kiek darbdavys pasiruošęs žmogui mokėti. Jeigu gerą darbuotoją nori turėti mokėdamas minimalų darbo užmokestį, natūralu, kad tokio nerasi“, – tvirtino G. Preidis.
Tiesa, jis pripažįsta esant ir kitą medalio pusę – yra gana daug žmonių, reikalaujančių gero atlyginimo, bet ne darbo. Pasak verslininko, kai kurie Užimtumo tarnybos atsiųsti darbuotojai negali ar nenori imtis net pačių paprasčiausių, kvalifikacijos nereikalaujančių darbų. Atlyginimą nori gauti tik už darbo imitavimą, kaip būdavo sovietmečiu – tiesiog atstovėti darbo valandas su kastuvu ir kibiru.
„Didžiausia bėda, kad žmonės net nenori dirbti. Jeigu sniegą kasti atsiųstasis net nemoka naudotis kastuvu, atrodo, lyg pirmą kartą jį laikytų, koks jis gali būti darbuotojas? Tokia situacija visoje Lietuvoje. Nesakau, kad visi ieškantieji darbo tokie, bet tikrai nemažai tų, kurie nenori dirbti“, – teigė G. Preidis.
Aria tik svetur
Jau nuo sausio pradžios autošaltkalvio, melžėjos, inžinieriaus mechaniko bei veterinarijos gydytojo ieškančios žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ vadovas Vadimas Kovalevskis taip pat pripažįsta, kad pastangos sulaukti darbo rankų kol kas bevaisės.
„Gerą darbuotoją rasti sunku, gal negražiai pasakysiu, bet daugiausia ateina tinginiai ir nenorintys dirbti. Dažnai žmonės išvyksta į užsienį suprasdami, kad ten reikės arti, o gyvena išties baisiomis sąlygomis, mažuose kambariukuose susikišę po kelis. Aria tiesiogine žodžio prasme, nors pas mus reikia tik gerai dirbti. Bet čia dirbti nenori, o atlyginimo tikisi kaip užsienyje“, – kalbėjo V. Kovalevskis.
Vadovo teigimu, didelė bėda, kad kai kurių profesijų specialistų išvis nerengiama arba jų rengiama per mažai, tad darbdaviams tenka patiems užsiimti mokymais.
„Šiuo metu ieškome suvirintojo – metalo apdirbėjo, kuris mokėtų dirbti su plazminiu metalo pjaustymo įrenginiu. Tik tokių jaunų specialistų dar neteko sulaukti, tikriausiai jų net nerengia. O gal jaunimui tokios specialybės nepatrauklios, nors žemės ūkyje darbų spektras labai platus: nuo paprasčiausių darbų iki tam tikrų įrenginių konstravimo. Darbas įdomus, nemonotoniškas ir ne prie konvejerio, kaip būna gamybos įmonėse. Kodėl jaunimui tokia specialybė nepatraukli, sunku pasakyti“, – svarsto V. Kovalevskis.
Nelygios konkurencinės sąlygos
Paslaugas, kurių negali suteikti turimi specialistai, žemės ūkio bendrovė „Berčiūnai“ priversta pirkti iš kitų įmonių. Anot V. Kovalevskio, tai gana brangus malonumas. Prošvaisčių, kad padėtis keistųsi, kol kas nematyti. Ir šiuo atveju didesnis siūlomas atlyginimas – ne sprendimas. Žemės ūkis – ne paslaugų sektorius, čia už pagamintą produktą mokama fiksuota kaina, kuri yra tokia pat visose Europos biržose. Todėl, vadovo teigimu, nėra galimybių darbuotojams drastiškai kelti atlyginimų.
„Negalime pasivyti kitų Vakarų Europos valstybių, nes mums skiriamos subsidijos net 30 proc. mažesnės, nei gauna likusi Europa. Jeigu gautume vienodas išmokas kaip prancūzai ar vokiečiai, būtume stipresni ir tikrai galėtume daugiau mokėti žmonėms. Nors ir diegiame įvairias inovacijas, mūsų derlius didžiąja dalimi priklauso nuo oro. Darbščių ir neturinčių žalingų įpročių specialistų reikia visur, bet kaip darbdaviai mes ne visada galime pasiūlyti atlyginimų kaip svetur“, – sakė V. Kovalevskis.