Daugiau nei pusė (51 porc.) internetu perkančių lietuvių yra įsigiję drabužių, papuošalų ir aksesuarų. O 16 proc. jų, tokias prekes perka bent kartą per mėnesį, rašoma antradienį išplatintame pranešime.
Grožio ir sveikatos priežiūros prekės – antroje vietoje. Jas elektroniniu būdu įsigyja daugiau nei trečdalis (38 proc.) internetu perkančių lietuvių. O populiariausiųjų trejetuką užbaigia keliais procentais atsiliekančios elektronikos prekės (35 proc.).
Žvelgiant į Europos vidurkį matyti, kad ryškiausiai atsiliekame pagal įprotį internetu pirkti knygas bei avalynę.
„Šie skaičiai susiję ne tik su Lietuvos gyventojų įpročiais, bet ir valstybės bei elektroninių parduotuvių politika. Pavyzdžiui, vaistų galėtų būti įsigyjama daugiau, tačiau ne visus preparatus galima pirkti internetu. Tad čia yra galimybė verslo iniciatyvai, kuri leistų suderinti elektroninius receptus, kompensuojamų vaistų pasus bei receptinių vaistų įsigijimą internetu.
Avalynės taip pat galėtų būti perkama daugiau, tačiau čia esminis dalykas yra kuo paprastesnės grąžinimo procedūros. Juk tik pasimatavę nusprendžiame ar mums tinka išsirinkta pora, o jeigu abejojama, kad pavyks greitai ir patogiai grąžinti netikusią avalynę, pirkimas tiesiog neįvyksta“, – duomenis komentuoja „DPD Lietuva“ Pardavimų ir rinkodaros direktorius Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.
Šie skaičiai skelbiami bendrovės užsakymu atliktame, 21 Europos valstybę apimančiame tyrime „E-shopper barometer Global report“.
Drabužių ir aksesuarų pirkimai artėja prie „lubų“
„Didesnio asortimento bei geresnės kainos paieškos lietuvius dažniausiai atveda į interneto parduotuves. O nuolatinius pirkėjus čia išlaiko gera apsipirkimo patirtis bei galimybė sutaupyti tiek pinigų, tiek apsipirkimui skiriamo laiko.
Nors drabužiai ir aksesuarai – populiariausi, tačiau šios kategorijos augimas jau beveik pasiekė piką ir greitai gali atsiremti į lubas. Nepaisant to, artimiausiu metu mados prekės turėtų išlaikyti pirmaujančią poziciją“, – sako G. Bilevičius.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad planuodami ateities pirkinius elektroninėje erdvėje, Lietuvos gyventojai mados kategorijos prekių įsigytų vos pora procentų daugiau. O štai potencialus kitų kategorijų augimas – kur kas didesnis. Pavyzdžiui, grožio ir sveikatos priežiūros prekes pirkti ketina 8 proc. daugiau apklaustų Lietuvos gyventojų, elektronikos prekių augimo potencialas – 12 proc., knygų – 17 proc.
Išsiskiriame pagal išlaidas buitinei technikai
„Palyginus su kitomis Europos valstybėmis, elektroninėje erdvėje išleidžiame mažiau pinigų. Tai nekeista – elektroninio verslo plėtra Lietuvoje dar tik įgauna pagreitį, o mūsų pajamos nėra pačios aukščiausios. Tačiau, jeigu į save žiūrėtume Baltijos valstybių kontekste, ryškių skirtumų nepamatytume“, – teigia G. Bilevičius.
Palyginti su latviais ir estais, lietuviai internete daugiau pinigų išleidžia avalynei bei buitinei technikai, tačiau likusios dvi Baltijos šalys daugiau skiria elektronikai.
Vidutiniškai vieno apsipirkimo metu, mados pirkiniams Lietuvos pirkėjai išleidžia 46 Eur, už elektroniką atseikėjame 161 Eur, grožio ir sveikatos priežiūros priemones – 44 Eur.
Šie rodikliai žemesni nei Europos vidurkis. Ryškią išimtį čia sudaro buitinė technika – jai vidutinis europietis vieno apsipirkimo metu išleidžia 271 Eur, t. y. net 45 proc. mažiau nei 490 Eur išleidžiantis vidutinis pirkėjas Lietuvoje.