Kiekvienas turime ne tik unikalius pirštų atspaudus, bet ir figūras, tačiau parduotuvėse pirkėjams siūlomi standartinių dydžių drabužiai. Ar lietuvių figūros kuo nors skiriasi nuo kitų regionų gyventojų? Ar dažnai klientams vos tik nusipirkus naują drabužį tenka keliauti į siuvyklą ir juos taisyti?
Moterys – italės, vyrai - vokiečiai
„Bendrai pastebime, kad lietuvių moterims tiek pagal sudėjimą, tiek pagal stilistiką, yra artimesni itališki ir prancūziški prekių ženklai, - teigė „Aprangos“ grupės pardavimų ir marketingo direktorė Irma Marcinkienė. - Lietuviškos moterys yra aukštos, gana lieknos ir smulkesnio sudėjimo“.
Pasak jos, kiekvienas regionas pasižymi tam tikromis specifikomis: vienur daugiau turinčių platesnius pečius, kitur – aukštesnių ir pan. Nuo to priklauso ir prekinio ženklo pasirenkama strategija ir siuvami modeliai.
Kalbant apie vyrus, jie tinkamą drabužį dažniau gali aptikti vokiškų ar skandinaviškų prekės ženklų parduotuvėse: „Jei kalbėsime apie vyrus, jie šiek tiek skirtingi. Vertinant bendrą Europos vidurkį, jie yra šiek tiek kresnesni, turi platesnius pečius“.
Kaip teigė „Aprangos“ grupės atstovė, taip pat pastebima tendencija, kad kinta jaunų vaikinų drabužių dydžių poreikis – jie tampa lieknesni, taikosi į ispaniškus, prancūziškus ar itališkus prekės ženklus.
Kartu I. Marcinkienė pridūrė, kad šalies figūrų pokyčius pagal drabužių dydžių pardavimus vertinti yra sudėtinga – kintanti paklausa tam tikriems dydžiams gali signalizuoti perkamosios galios pokytį, o ne kūno sudėjimų kaitą.
„Pavyzdžiui, atsiranda didesnis poreikis tam tikrų prekės ženklų srityje didesnių dydžių, pilnesnėms moterims. Tačiau teigti, kad moterys darosi stambesnės, negalėčiau“, - sakė pašnekovė.
Taip pat parduotuvių tinko atstovė teigė, kad būtų sunku įvertinti populiariausius dydžius moterims ir vyrams, nes tai priklauso nuo tikslinės grupės.
„Matomos tendencijos, kad dabar prekių ženklai nebevertina kliento pagal amžių: dabar vertina pagal gyvenimo būdą. Šiandieninė moteris gali pirkti tiek jaunatvišką, tiek labai konservatyvų drabužį – viskas priklauso nuo požiūrio ir poreikių“, - pridėjo ji.
Vis dėlto pašnekovė įvardijo, kad tradicinei Lietuvos moteriai galėtų būti priskirtas 38-40 dydis. Vyrui – 50-52.
Perka mažesnių dydžių drabužius
Kad lietuviai yra aukštesni nei, pavyzdžiui, pietiečiai, pastebi ir AB „Lėvuo“ generalinis direktorius Deimantas Dalibogas.
Vyro teigimu, lietuviams reikalingi drabužiai ilgesnėmis rankovėmis, kelnės turi būti ilgesnės.
„Tai galioja tiek vyrams, tiek moterims. Apskritai prancūzai ir italai drabužius žymi kitaip, taigi kai kurios moterys kartais išsigąsta, kai vietoj jų įprasto lietuviško 38 dydžio, jos gauna italų gamintojo 42 dydį“, - sakė jis.
Tai, kad lietuviai nėra nutukėlių ar itin plona tauta, patvirtina tai, kad populiariausias dydis tarp moterų, AB „Lėvuo“ duomenimis, yra M (38), tarp vyrų – L (42).
Pasak D. Dalibogo, mažiausiai užsakoma itin didelių ir itin mažų dydžių drabužių: „Tarkime, didžiausi turimi vyriški dydžiai yra XXL, didesnio dydžio paprastai neturime, nebent pasitaiko vienetai išskirtinių modelių, kurie dėl savo siuvimo ypatybių turi būti žymimi raidėmis XXXL ar didesni“.
AB „Lėvuo“ atstovas taip pat pastebi, kad vienodas dydis nebūtinai reiškia vienodų išmatavimų drabužių. Pavyzdžiui, pamatavus M dydžio palaidinę, skirtumas gali būti 1-5 cm.
Vis dėlto pastebima tendencija, kad jaunimas perka mažesnių dydžių drabužius.
„Žinoma, daug įtakos turi ir mada, nes dabar labai populiaru nešioti itin aptemtas kelnes, marškinėlius, taigi jaunimui parduodame daugiau mažo dydžio drabužių. Suaugusiems paprastai parduodame visada tokio paties dydžio drabužius. Tiesa, galima pastebėti sezoniškumo ypatybes – žiemą nuperkama daugiau didesnių viršutinių drabužių, o vasarą – mažiau“, - kalbėjo D. Dalibogas.
Neradus parduotuvėse, tenka siūtis
Niekaip nerandantys idealiai tinkančių drabužių gyventojai perka jiems labiausiai tinkančius ir skuba į siuvyklas taisyti. Vyriškų kelnių patrumpinimas gali kainuoti apie 30 Lt (Vilniuje). O štai už kelnių persiuvimą gali tekti ir 150 Lt sumokėti.
Sostinėje esančio „Sauliaus ir Vido ateljė“ direktorius Saulius Supranavičius teigė nepastebintis lietuvių figūrų išskirtinių bruožų.
Pasak jo, gyventojai ateina tiek siaurinti, tiek platinti, tiek trumpinti ar ilginti parduotuvėse įsigytų drabužių.
„Norint atrodyti kultūringai taisomas kiekvienas drabužis. Tendencijų nėra, kiekvienas pasirenka pats, kaip jis nori atrodyti“, - kalbėjo pašnekovas.
Tuo metu siuvyklos „Linos artelė“ direktorė Lina Liutkevičienė pastebi, kad visgi dažniausiai taisomi ar tvarkomi švarkų rankovės, kelnės siaurinamos.
„Kai kas rankoves mėgsta pasitrumpinti ne todėl, kad netinka, bet kad marškinių rankovių kraštas išlįstų“, - sakė ji.
Vis dėlto pašnekovė teigė, kad atsiranda klientų, kurie parduotuvėse taip ir neranda jiems tinkamų dydžių. Tuomet klientams tenka siūtis drabužius: „Dažniausiai tai labai žemi, labai aukšti ar labai stambūs klientai“.