Lietuviai svajoja apie skandinaviškas pensijas
Pastebima, kad augant infliacijai ir atlyginimams, žmonių lūkesčiai pensijoms auga.
„Lietuviai nori didelės pensijos. Jie įvardija Skandinaviją, Švediją, 53 proc. sako, kad nori skandinaviškos pensijos. Antroje vietoje jie įvardija Vokietiją ar kitas Vakarų Europos valstybes (41 proc.), po to JAV ar Kanadą (17 proc.). O vienas iš dešimties sako, kad juos tenkina lietuviška pensija“, – gyventojų apklausos rezultatus pristatė LIPFA vadovas.
Skandinavai gauna vienas didžiausių pensijų Europoje, todėl lietuviai svajoja apie tokio dydžio pensijas.
„Skandinavai pensijos gauna 70 proc. nuo vidutinio atlyginimo, o pas mus pakeitimo norma 45 proc. („Sodros“ pensija, palyginus su gautu atlyginimu – red.), tai reiškia, kad jei mano atlyginimas buvo 1000 eurų, mano pensija bus 450 eurų“, – pavyzdį pateikia T. Gudaitis.
Palyginimui, Švedijoje vidutinė pensija šiais metais sudarė 1303 Eur, Vokietijoje 2022 m. vidutinė pensija buvo 1152 Eur, JAV vidutinė socialinio draudimo išmoka šiemet sausį buvo 1827 Eur, o Lietuvoje kovą vidutinė senatvės pensija sudarė 539,6 Eur.
„Skandinaviška pensija didelė todėl, kad pensijos kaupime dalyvauja trys sudedamosios dalys: žmogus, valstybė ir darbdavys. Darbdavio elemento pas mus trūksta“, – sako LIPFA vadovas.
Jis pažymi, kad Švedijos darbdavių kaupiama pensija sudaro 10-15 proc. gaunamos pensijos dydžio.
„Skandinavai turi gerą pensiją, nes ne vien iš savo atlyginimo atsideda daug, jie tai daro daugiau nei mes, bet didelę dalį kaupimo sudaro darbdavių įmokos, jų darbdaviai prisideda žymiai daugiau nei mūsų“, – pabrėžia T. Gudaitis.
Ko reikia, kad tai pasiektume?
Šiuo metu Lietuvoje darbdaviai gali darbuotojo naudai pervesti įmokas į II ir III pakopos fondus, gyvybės draudimą, bet tai, pasak eksperto, nepakanka.
LIPFA vadovo teigimu, prie švediško dydžio pensijos mus priartinti galėtų trys žingsniai:
• Siekti plataus sutarimo dėl Lietuvos pensijų modelio koregavimo, įtraukiant darbdavių kaupimo dedamąją;
• Įdiegti darbdaviam patrauklų dalyvavimo pensijų kaupime modelį, pvz. aktyvesnis profsąjungų vaidmuo;
• Koreguoti galiojančią teisinę bazę, kuri šiuo metu neleidžia persivesti į Lietuvą užsienio profesiniuose fonduose sukaupto turto.
Lietuvoje darbdaviai galėtų prisidėti kiek ir kaupiantieji
Didžiausios Europoje pensijų organizacijos „Pensions Europe“, vienijančios apie 110 mln. kaupiančiųjų turtą valdančius investuotojus, vadovas Matis Lepala pažymėjo, kad kai kuriose didžiausias pensijas gaunančiose Europos šalyse pensijai kas mėnesį gyventojai atsideda po 25 proc., iš kurių net pusė sudaro darbdavių įmokos.
Be to, kai kurios valstybėse, pavyzdžiui, Suomijoje, darbdavių įsitraukimas į kaupimą yra privalomas, kitose tik savanoriškas, tačiau jei šios nori konkuruoti dėl darbuotojų, tai privalo daryti, pažymi M. Lepala.
Tarptautinis ekspertas atkreipia dėmesį, kad senstant Lietuvos visuomenei, siekiant užtikrinti orią pensiją, neužteks vien tik mokesčių mokėtojų pinigų. Anot jo, neužtenka dabartinės tvarkos, kai pats darbuotojas prisideda 3 proc., o valstybė – 1,5 proc. Esminis dalykas, pabrėžia jis, – darbdavių indėlis.
„Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) skaičiavimus, Lietuvoje pensijos pakeitimo norma siekia 40 proc., o EBPO šalių – 62 proc.”, – įvardijo jis.
Pasak LIPFA vadovo, Lietuvoje darbdaviai galėtų pradėti prisidėti prie kaupimo tokia pačia apimtimi kaip ir darbuotojai.
„25 proc. Vakaruose mums atrodo kaip fantastika, bet nuo kažko reikia pradėti. Darbdaviai galėtų pradėti prisidėti tokia pačia dalimi kaip ir pats kaupiantysis – keliais procentais. Tada būtų galima sulaukus pensijos amžiaus įžengti į trijų skaičių zoną. Tarkime: 3 proc. prisideda pats kaupiantysis, 3 proc. darbdavys ir 1,5 proc. (nuo VDU – red.) valstybė“, – pavyzdį pateikia LIPFA vadovas T. Gudaitis.
Siūlo automatiškai įtraukti darbdavius
Paklaustas, kiek Lietuvos darbdavių šiandien prisideda prie darbuotojų kaupimo, jis sako, kad kalbame apie vienaženklius procentus. Anot jo, tai daryti pradėjo labiau Vakarų kapitalo įmonės, bet prie kaupimo prisideda ir lietuviškos ar valstybinės įmonės.
„Pirmiausia tai turi ateiti iš visuomenės. Idealu, kad ir darbdaviai taptų dar labiau atsakingi. Jei darbdavys patiria 100 eurų kaštų (pakeldamas algą – red.), darbuotojui į rankas atlyginimas grubiai padidėja 60 eurų. Kai žmogus ateis ir pasakys, kad jis nori ne 60 eurų dabar, bet 100 eurų prisidėti prie pensijos, manau, tai stumtų darbdavius tai daryti“, – prielaidas daro T. Gudaitis.
Anot jo, yra ir kitas kelias – automatinis darbdavių įtraukimas.
„Kai Lietuvoje turime kaupiančiojo automatinį įtraukimą su galimybe atsisakyti, tai Jungtinėje Karalystėje yra tokia sistema sukurta darbdaviams – yra automatinio įtraukimo mechanizmas, jei nenori prisidėti – turi atsisakyti. Man atrodo, kad toks būdas gali labiau suveikti, nes atsiras spaudimas iš darbuotojų: kodėl atsisakei, kita įmonė neatsisakė“, – svarsto LIPFA vadovas.
Beveik trečdalis nuolatinių Lietuvos gyventojų – pensijų gavėjai
Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. pabaigoje Lietuvoje 882,1 tūkst. asmenų gavo bent vienos rūšies pensiją. Pensijų gavėjų skaičius, palyginti su 2021 m., padidėjo labai nežymiai (0,3 tūkst.) ir sudarė 30,8 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų (2021 m. – 31,4 proc.).
Su senatve susijusių pensijų (įskaitant valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo), šalpos, valstybinės ir pareigūnų ir karių pensijas senatvės pensijos amžiaus gavėjams) gavėjų skaičius per metus padidėjo 4,6 tūkst. (0,7 proc.) ir 2022 m. pabaigoje buvo 668,8 tūkst., arba maždaug ketvirtadalis nuolatinių šalies gyventojų.
2022 m. vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija buvo 474 Eur, arba 61 Eur (14,8 proc.) didesnė nei prieš metus.
Išankstines senatvės pensijas (įskaitant valstybinio socialinio draudimo išankstinę senatvės, pareigūnų ir karių už tarnybą) 2022 m. pabaigoje gavo 25,4 tūkst. asmenų, tai 0,5 tūkst. (2,2 proc.) daugiau nei 2021 m.
2022 m. pabaigoje netekto darbingumo pensijas (įskaitant valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo), šalpos ir pareigūnų ir karių pensijas darbingo amžiaus gavėjams) gavo 143 tūkst., arba apie 8 proc. darbingo amžiaus asmenų. Per metus šių pensijų gavėjų sumažėjo 1,7 tūkst. (1,2 proc.).
Asmenų, gavusių našlių ir našlaičių pensijas, palyginti su 2021 m., sumažėjo 2,6 tūkst. (1 proc.). Jų skaičius 2022 m. pabaigoje buvo 244,9 tūkst. Dauguma našlių pensijų gavėjų taip pat gavo ir senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijas.
Išankstiniais duomenimis, 2022 m. išlaidos pensijoms, palyginti su 2021 m., padidėjo 548 mln. Eur (13,7 proc.) ir sudarė 4,6 mlrd. Eur. Šių išlaidų dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), 2022 m. sudarė 6,8 proc., arba 0,3 procentinio punkto mažiau nei 2021 m. Sumažėjimui daugiausia įtakos turėjo spartesnis BVP augimas.