Besiskolinantys lietuviai pinigus naudoja namams remontuoti arba automobiliui įsigyti ir, priešingai nei daugelis europiečių, itin retai paskolą išleidžia kelionėms. Įdomu tai, kad kredito kortelėmis programėlės klientai dažniausiai moka už maisto į namus pristatymą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Rugsėjis – geras laikas atidžiau pasirūpinti finansais
Beveik pusę milijono klientų Lietuvoje turinčios „Revolut“ programėlės klientų duomenys parodė, kad šiemet vasarą lietuviai kelionėms ir atostogoms užsienyje išleido 41 proc. daugiau nei pernai. Panašios tendencijos fiksuotos daugelyje Rytų ir Centrinės Europos šalių, tad atėjęs ruduo – puikus metas atidžiau įvertinti savo finansinę situaciją ir prireikus imtis didesnės drausmės ar tiesiog pagerinti praktines žinias.
Globalios duomenų bendrovės „Dynata“ atlikta apklausa rodo, kad po išlaidžios vasaros 16 proc. 18-24 m. jaunimui imtis finansinės drausmės neišvengiamai reikia, dar 22 proc. jaunuolių Lietuvoje mano, kad rugsėjis – apskritai geras metas atidžiau peržvelgti savo finansinius įpročius ir juos pagerinti.
Vyresni nei 25 m. lietuviai atsakingesni: daugiau kaip trečdalis sako, kad taupo ir investuoja nuolat, nepriklausomai nuo sezoniškumo, todėl atėjus rudeniui kurti finansinių tikslų nereikia.
Atidus išlaidų sekimas gali būti geras pirmasis finansinės drausmės žingsnis ir didžioji dauguma lietuvių tai jau daro. Jaunesni žmonės renkasi skaitmeninius įrankius, vyresni išlaidas žymi ir pirkinius planuoja užrašuose. Vis dėlto 37 proc. sako, kad į išlaidas tik užmeta akį, bet detaliai nežino, kam ir kiek išleidžia ir konkrečių pirkinių neplanuoja. 8 proc. lietuvių galvoja, kad išlaidų sekimas ir biudžeto planavimas finansinės situacijos niekaip nekeičia.
Kam skolinasi dažnas europietis, o lietuviai privengia?
Pagal Lietuvos banko duomenis, lietuviai pastaruoju metu vis dažniau renkasi vartojimo paskolas. Palyginus su pernai vasara, šiemet dėl paskolos į „Revolut“ besikreipusių lietuvių buvo 45 proc. daugiau. Kam gi pasiskolintus pinigus leidžiame?
Programėlės duomenys rodo, kad maždaug trečdalis lietuviams suteiktų paskolų yra panaudojamos namams remontuoti, dar bent 20 proc. lietuvių perka automobilį, panašiai tiek išleidžia kitiems pirkiniams ir tik vos keli procentai už gautą paskolą įsirengia saulės elektrinę ar vyksta į kelionę. Panašios tendencijos vyrauja kaimyninėje Lenkijoje. Vis dėlto Vakarų ir Pietų Europos šalyse gerokai dažniau skolinamasi atostogoms, kelionėms ir studijoms.
Programėlės duomenimis, dažniausiai skolinasi 25-34 m. lietuviai, uždirbantys 1000-2000 eurų pajamų per mėnesį. Panašios tendencijos vyrauja ir Lenkijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje. Du trečdaliai besiskolinančių lietuvių yra vieniši ar išsiskyrę, trečdalis – susituokusios poros. Vidutinė paskolos suma šiemet augo ir rugpjūtį perkopė 6000 eurų, nors besikreipiantys norėtų pasiskolinti vidutiniškai 30 proc. daugiau, nei leidžia jų finansinės galimybės.
Kas penktas programėlės klientas vartojimo paskolą grąžina anksčiau laiko – per pirmus pusę metų. Absoliuti dauguma (apie 95 proc.) laikosi puikios finansinės drausmės ir paskolas grąžina laiku, šis skaičius nekito net ir stipriai pakilus pragyvenimo išlaidoms bei infliacijai.
Tarp besikreipiančių dėl paskolos įmokų atidėjimo dažniausiai nurodomos privalomosios karinės tarnybos ar tiesiog laikinų finansinių sunkumų priežastys. Į tokias situacijas patekę žmonės gali pasirinkti kurį laiką mokėti tik palūkanas ir taip finansinę naštą palengvinti.
Kada rinktis kredito kortelę, o kada – vartojimo paskolą?
Iš „Revolut“ kredito kortelėmis besinaudojančių lietuvių, 40 proc. panaudotą kredito limitą grąžina vėliausiai per 2 mėnesius ir už tai nieko nemoka. Įdomu tai, kad dažniausiai kredito korteles lietuviai naudoja maistui ir prekėms į namus užsakyti, kiek rečiau – apsipirkinėti prekybos centruose, restoranuose, kavinėse ir baruose, maisto prekių parduotuvėse, kelionėse. Gana dažnai lietuviai kredito kortelėmis atsiskaito už kurą degalinėse.
„Revolut Bank“ kreditų skyriaus vadovas Darius Klimas atkreipia dėmesį, kad kredito kortelės limitas nieko nekainuoja, jei panaudojus grąžinamas greitai, bet vis tiek prisideda prie bendro žmogaus paskolų portfelio.
Planuojantiems imti būsto paskolą, jis pataria rinktis kredito kortelę, kurios limitas neviršys 1-2 atlyginimų. Kredito kortelių palūkanos dažniausiai ženkliai aukštesnės nei vartojimo paskolų, todėl jas verčiau rinktis kai reikia pasiskolinti dažniau, bet trumpam, o planuojantiems skolintis ilgesniam laikui ar didesniam pirkiniui, verta apsvarstyti vartojimo paskolą.
Galvojantiems apie paskolą, D. Klimas atkreipia dėmesį į BVKKMN – bendrą vartojimo paskolos kainos metinę normą, apimančią visas su kreditu susijusias išlaidas.
„Šio rodiklio palyginimas suteiks skaidrumo ir pasitikėjimo, kad pasirenkate geriausią pasiūlymą“, – sako D. Klimas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į kartais rinkoje taikomus papildomus mokesčius už paskolos grąžinimą anksčiau laiko ar sudėtingą išankstinio grąžinimo procesą.