Daugėja bedarbių
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad nedarbo lygis Lietuvoje pirmąjį ketvirtį siekė 7,7 proc. ir, palyginti su ketvirtuoju praėjusių metų ketvirčiu, padidėjo 1,3 proc. punkto. O palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus nedarbo lygis padidėjo 1,4 proc. p.
Pirmąjį ketvirtį buvo 116,4 tūkst. bedarbių, iš jų 15–24 metų – 15,1 tūkst. Per ketvirtį bedarbių skaičius padidėjo 19,9 tūkst. Ilgalaikių bedarbių buvo 44,9 tūkst., arba 38,6 proc. visų bedarbių. Per ketvirtį jų skaičius padidėjo 8,3 tūkst., per metus – 6,4 tūkst.
Užimtumo tarnyba taip pat fiksuoja padidėjusį atleidžiamų darbuotojų kiekį. Prieš metus iki gegužės buvo gauta 16 pranešimų apie grupinius atleidimus (720 darbuotojų), o tuo pačiu laikotarpiu šiemet gauta 24 pranešimai apie beveik 1090 darbuotojų atleidimą.
„Sodros“ duomenys rodo, kad ir nedarbo išmokų gavėjų ratas gerokai prasiplėtė. Šių metų kovą buvo 77,7 tūkst. nedarbo išmokos gavėjų, prieš metus – 66,3 tūkst. Nuo šių metų pradžios nedarbo išmokų gavėjų padaugėjo 700.
Nedarbo išmokų daugiau gauna moterų (41,3 tūkst.) nei vyrų (36,4 tūkst.). Daugiausia bedarbių dviejose amžiaus grupėse: tarp 30–35 ir 60–65 m. (po 10,1 tūkst.)
Vidutinė nedarbo išmoka kovą siekė 487,7 euro. Mažiausią – 195,47 euro – išmoką gavo 200 žmonių, 260–300 eurų dydžio išmoką gavo 4,9 tūkst. žmonių, o didžiausią – 1020–1060 eurų – dydžio išmoką gavo 1700 žmonių.
2023 m. II ketvirtį (nuo balandžio iki liepos) bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1098,32 Eur.
Kaip apskaičiuojama nedarbo išmoka?
„Sodra“ aiškina, kad maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. Valstybės duomenų agentūros skelbiamo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio už praeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. Antrojo ketvirčio išmokos apskaičiuojamos taikant 1887,80 euro VDU dydį, kuris galiojo paskutinį 2022 m. ketvirtį.
Nedarbo išmoka ilgiausiai mokama 9 mėnesius, tik palaipsniui ji mažėja.
Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovi ir kintama. Šiemet pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 195,47 Eur, t. y. 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (840 Eur).
Kintama nedarbo išmokos dalis priklauso nuo asmens turėtų pajamų. Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos asmens draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. Kintama mėnesinė išmokos dalis palaipsniui mažėja.
1–3 nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį – 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų. 4–6 mėnesį – 31,03 proc. 7–9 mėnesį – 23,27 proc.
„Sodra“ pateikia nedarbo išmokos apskaičiavimo pavyzdį. Tarkime, asmuo 2023 m. kovo mėnesį užsiregistravo kaip bedarbis UŽT ir jo vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos yra 800 Eur prieš mokesčius. Jo pastovioji išmokos dalis sudarys 195,47 Eur, o kintama atrodys taip: 1–3 nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį 310,32 Eur, 4–6 mėnesį – 248,24 Eur; 7–9 mėnesį – 186,16 Eur.
Taigi jo visa nedarbo išmoka susumavus kintamąją ir pastoviąją dalį kovo–gegužės mėn. bus 505,79 Eur, birželio–rugpjūčio mėn. – 443,71 Eur, o rugsėjo–lapkričio mėn. – 381,63 Eur.
Kas gali gauti nedarbo išmoką?
Nedarbo išmoką gali gauti tie asmenys, kurie buvo draudžiami nedarbo socialiniu draudimu, t. y. dirbo ir patys mokėjo ar už juos buvo mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos. Nedarbo išmoka priklauso žmonėms, sukaupusiems pakankamą nedarbo draudimo stažą, – 12 mėnesių per pastaruosius 30 mėnesių iki bedarbio statuso įgijimo dienos.
„Sodra“ informuoja, kad netekęs darbo žmogus pirmiausia turi užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, kur jam suteikiamas bedarbio statusas. Kartu pateikiamas ir prašymas skirti nedarbo išmoką. Ji skiriama nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo ir mokama 9 mėnesius.
Ūgtelėjo ilgalaikių bedarbių skaičius
Užimtumo tarnyba skelbia, kad užregistruotas nedarbas gegužės 1 d. siekė 9 proc.
Užimtumo tarnybos duomenimis, daugiau sulėtėjusios ekonomikos ženklų galima įžvelgti apdirbamosios gamybos sektoriuje. Čia darbuotojų skaičiaus mažėjimas fiksuojamas jau nuo praėjusių metų liepos. Per šių metų keturis mėnesius dirbančiųjų apdirbamosios gamybos įmonėse susitraukė 4,6 tūkst., arba 2,2 proc.
Be kita ko, ryškėja galimo lėtėjančio darbo neturinčių asmenų grįžimo į darbo rinką požymiai: balandį bedarbių skaičius tirpo lėčiau nei ankstesniais metais, užregistruotas nedarbas išliko stabilus, tačiau nesumažėjo kaip įprasta pavasario viduryje. Ūgtelėjo ilgalaikių bedarbių skaičius, o darbdaviai pateikė mažiau darbo pasiūlymų.