Nuo 2019 metų, supaprastinus bankroto paskelbimą, kasmet Lietuvoje bankrutuoja daugiau kaip po 200 žmonių. Šiemet per aštuonis mėnesius nemokiais pripažinti 122 gyventojai, skelbia kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ .
„Creditinfo Lietuvos“ Teisės skyriaus vadovė Dovilė Krikščiukaitė sako, kad įstatymas pradžioje buvo sunkiai ir nedažnai pritaikomas, todėl ir gyventojų bankrotų buvo palyginti nedaug.
„Tačiau dabar jau turime šio įstatymo taikymo praktikos, todėl pastaraisiais metais nemokiais pripažintų gyventojų skaičius išaugo iki 6 kartų“, – pranešime sakė D. Krikščiukaitė.
Pasak pranešimo, 58 proc. (614) iš daugiau nei 1 tūkst. bankrutavusiųjų buvo vyrai ir 42 proc. (440) – moterys. Per beveik dešimt metų tik dvejus metus bankrutavusių moterų skaičius buvo didesnis nei vyrų: 2014 metais – 17 moterų ir 12 vyrų, 2016 metais – atitinkamai 24 ir 14.
Visais kitais metais vyrų kasmet bankrutuoja daugiau, ypač šis skirtumas išryškėjo pastaraisiais metais: nuo 2019 metų bankrutavo 508 vyrai (60,4 proc.) ir 333 moterys (39,6 proc.).
Analizė parodė, kad dažniausiai bankrotas skelbiamas 45–55 metų amžiaus žmonėms – jie sudaro beveik trečdalį (32,7 proc.) visų bankrutavusiųjų. 29,8 proc. yra 35–45 metų, 8,9 proc. – 25–35 metų, o jaunesnių nei 25 metų buvo tik du – po vieną užpernai ir šiemet.
Per beveik 10 metų sumažėjo ne tik bendras bankrutavusiųjų skolų skaičius, bet ir vidutinis jų dydis. Pavyzdžiui, 2013 metais 10 tokių žmonių turėjo iš viso 163 skolas, o vidutinis jų dydis viršijo 184 tūkst. eurų, o šiemet 122 bankrutavusieji turėjo 137 skolas, kurių vidurkis nesiekė 100 tūkst. eurų.
Bankrutavę asmenys per šį laiką sukaupė daugiau kaip 428 mln. eurų skolų, iš jų 92 proc. (daugiau kaip 393 mln. eurų) sudarė negrąžintos sumos bankams, beveik 9 mln. eurų jie liko skolingi įvairiems užsienio investuotojams, 7 mln. eurų – kredito unijoms, po 3,2 mln. eurų – lizingo bendrovėms ir specializuotiems bankams.