Lietuvoje kol kas gerėja ne gyvenimas, o nuotaikos

Kas ketvirtį leidžiamame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“ teigiama, kad namų ūkių finansinė elgsena patvirtina gerėjančius gyventojų lūkesčius dėl ateities, tačiau gyvenimo lygio pokyčiai yra beveik nepastebimi.

Namų ūkių finansiniai ir ekonominiai lūkesčiai – svarbus veiksnys, lemiantis vartotojų elgesį ir šalies ūkio plėtrą. Šių metų pirmojo ketvirčio statistiniai duomenys rodo, kad lūkesčių gerėjimo požymių yra: gerėja vartotojų pasitikėjimo rodiklis, mažėja emigracijos srautai, namų ūkiai drąsiau planuoja finansinę ateitį – dažniau dairosi į rizikingesnes finansinio turto kaupimo priemones, šiek tiek drąsiau skolinasi.

„Geresni lūkesčiai labiau pastebimi analizuojant finansinio turto ir įsipareigojimų pokyčius, o vartojimo augimo tempas – dar gana lėtas. Kol kas viltys, kad, ketvirtadaliu padidinus minimalų darbo užmokestį, sparčiau augs ir vidaus vartojimas, dar nespėjo išsipildyti, todėl daryti išvadą, kad gerėja didžiosios dalies gyventojų gerovė ir lūkesčiai, dar būtų per anksti“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Noras taupyti neužgeso

Per tris pirmuosius šių metų mėnesius finansinis namų ūkių turtas, kurį sudaro lėšos, kaupiamos indėlių sąskaitose, investicijos į obligacijas, investicinius fondus, pagal gyvybės draudimo sutartis kaupiamos lėšos ir investicijos į pensijų fondus, sumažėjo 62 mln. litų (0,17 proc.). Tai lėmė 371 mln. litų (arba 1,3 proc.) sumažėjusi indėlių suma, tačiau kitų rūšių turto vertė per tą patį laikotarpį padidėjo.

Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, bankų asociacijos ir centrinio banko duomenys rodo, kad investicijų į obligacijas (taip pat ir Vyriausybės taupymo lakštus) vertė padidėjo 67 mln. litų (arba 5,8 proc.), investiciniuose fonduose kaupiama suma – 42 mln. litų (arba 6 proc.), pagal gyvybės draudimo sutartis sukaupta suma – 16 mln. litų (arba 0,7 proc.).

„Nepaisant šiek tiek sumažėjusios finansinio turto vertės, dar per anksti daryti išvadą, kad namų ūkiai liovėsi taupyti. Tai, kad pirmasis metų ketvirtis, palyginti su prieš tai buvusiuoju, yra „sausesnis“, galime laikyti sezoniniu veiksniu. Tai, kad indėlių suma mažėja, bet tuo pačiu metu didėja turto vertė kitose turto kaupimo ar investavimo priemonėse, galima paaiškinti gyventojų noru ieškoti būdų santaupas kaupti pelningiau negu indėlių sąskaitose“, – sako J. Varanauskienė.

Jos teigimu, geresni ateities lūkesčiai – svarbi sąlyga, leidžianti sudaryti ilgesnio laikotarpio planus, būtina renkantis rizikingesnes, bet, palankiai susiklosčius aplinkybėms, pelningesnes turto kaupimo priemones.

SEB banko ekspertė taip pat teigia, kad gerėjančios nuotaikos ir toliau turėtų skatinti aktyvesnius ir drąsesnius turto valdymo sprendimus artimiausioje ateityje. Tikėtina, kad mažos palūkanos už indėlius bei infliacijos nuojauta skatins ir toliau ieškoti pelningesnių turto kaupimo arba laikymo formų. Jei vertybinių popierių rinkose nebus reikšmingų sukrėtimų, alternatyvių taupymo priemonių populiarumas turėtų toliau didėti. Vis dėlto J. Varanauskienė ragina nepamiršti, kad šioms taupymo priemonėms būdinga vertės sumažėjimo dėl nepalankių pokyčių rinkose rizika, todėl gyventojai turėtų atidžiai pasirinkti, ar toks taupymo būdas jiems yra priimtinas.

Skolinamasi atsargiai

Dar vienas geresnių lūkesčių ir drąsesnių finansinių sprendimų rodiklis – pamažu atsigaunantis skolinimasis. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį komercinių bankų išduotų naujų būsto paskolų vertė, palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, buvo 31 proc. didesnė, vartojimo paskolų – 16 proc. didesnė ir atitinkamai siekė 387 mln. litų ir 112 mln. litų.

„Atsimenant dar visai neseną skausmingą patirtį, prieš skolinantis reikėtų nepamiršti gerai pasverti savo galimybių paskolą grąžinti. Vertindami SEB banko naujų paskolų ir naujų paskolų gavėjų charakteristikas, matome, kad vidutinė naujos būsto paskolos suma buvo 135 tūkst. litų (t. y. 46 proc. mažesnė negu 2007-aisiais), terminas, per kurį tikimasi paskolą grąžinti – 22 metai (arba ketvirtadaliu trumpesnis negu prieš šešerius metus), o jaunesnis negu 28 m. buvo tik kas penktas paskolų gavėjas (prieš šešerius metus tokio amžiaus buvo maždaug kas trečias). Vadinasi, naujieji paskolų gavėjai sprendimus priima ganėtinai atsargiai“, – sako J. Varanauskienė.

Pasak jos, tai iš dalies priklauso ir nuo aplinkybių: vidutinė naujos būsto paskolos suma yra mažesnė ir dėl sumažėjusių būsto kainų, ir dėl didesnio reikalingo pradinio įnašo. Paskolos laikotarpis sutrumpėjo dėl mažesnės vidutinės paskolos sumos, dėl mažesnių paskolų palūkanų ir dėl žmonių nenoro skolintis labai ilgam laikotarpiui.

„Jauniausiųjų paskolų gavėjų (kuriems dažnai būdingas ne visada pamatuotas optimizmas) galimybes ir norą skolintis būstui mažina būtina sąlyga turėti didesnį pradinį įnašą ir didesnis poreikis būti mobiliems ieškant darbo vietos“, – sako J. Varanauskienė.

Labiausiai vargsta panevėžiečiai

Apskaičiavus penkių didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių – Vargo rodiklį paaiškėjo, kad prasčiausia socialinė ekonominė padėtis turėtų būti Panevėžyje. Pasaulinėje praktikoje plačiai naudojamas Vargo rodiklis yra apskaičiuojamas sudedant metinės infliacijos ir nedarbo rodiklius. Remiantis šiuo indeksu, šiek tiek geriau nei Panevėžyje namų ūkių padėtis atrodo Kaune, toliau rikiuojasi Vilnius ir Šiauliai, o geriausia padėtis – Klaipėdoje.

Tyrimas parodė, kad didžiausias vyresnių nei 60 m. ir 20–60 m. gyventojų santykis (45,1 proc.) yra Panevėžyje. Vienam gyventojui tenkančios pajamos (apskaičiuota darbo užmokesčio, pensijų, kitų socialinių išmokų sumos dalis, tenkanti vienam gyventojui) čia taip pat yra mažiausios (615 litų). Panevėžys išsiskiria didžiausiu nedarbu (darbo biržos duomenimis, registruotas bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis balandžio pabaigoje siekė 11,7 procento).

Pasak ekspertės, didesnis vidutinių pajamų (vidutinio darbo užmokesčio, vidutinės pensijos) dydis nebūtinai rodo didesnę visų gyventojų gerovę. „Turtingiausiųjų atotrūkiui nuo kitų gyventojų įvertinti pasirinkome palyginti brangaus būsto (esančio prestižiniame rajone) kvadratinio metro kainos ir vidutinio darbo užmokesčio santykį. 2012 metų pabaigoje Vilniuje šis santykis buvo didžiausias (4 kartai), toliau rikiavosi Kaunas, Klaipėda, Panevėžys ir Šiauliai“, – sako J. Varanauskienė.