Reikia paslaugos? Važiuok 18 km
Kybartų miestelis ir jo apylinkės šiandien yra vienas tų, kurio gyventojai, kaip pasakojo Kybartų seniūnas Romas Šunokas, deja, negali pasigirti turėdami banko padalinį.
Apie tai, kad miestui reikia bent vieno banko skyriaus, vyras sakė kalbėjęs ir su pačiais bankininkais, tačiau iš ten sulaukė tik neigiamo atsakymo.
„Neturime nė banko padalinio, nė valiutos keityklos.
Kalbėjau su daug bankų vadovų, jų padalinių vadovais, bet, deja, tai beprasmiška. Jie sako, kad jiems išlaikyti personalą, laikyti patalpas, jų apsaugą, paprasčiausiai neapsimoka“, – apie tai, kad padalinio nėra, nes bankas iš jo negali uždirbti milijono, traukdamas per dantį sakė seniūnas.
Vyras pasakojo, kad mieste trūksta ne tik banko padalinių, tačiau ir bankomatų. Jų šiandien, kaip tikino, tėra tik du, tačiau ir tie patys – su tam tikrais suvaržymais, mat pinigus juose galima tik nusiimti, tačiau ne įnešti į sąskaitą.
„Dabar norint pasinaudoti bankų padalinių paslaugomis ar į sąskaitą įsinešti pinigų, vykstame į Vilkaviškį, kuris nuo Kybartų yra nutolęs apie 18 km.
Tiesa, teko girdėti, kad bankų padaliniai planuoja užsidaryti ir ten, tai nežinau, ką reikės daryti“, – susirūpinęs kalbėjo R. Šunokas.
Vyras teigė sutinkantis, kad šiandien nemažai bankinių operacijų galima atlikti naudojantis internetine bankininkyste, tačiau, anot jo, vyresniems žmonėms – tai didelis iššūkis.
„Jie bijo, kad pamirš slaptažodį, nemokės pasikeisti, nemokės elgtis. Tikrai turime didelių problemų. Taip pat ir nuvažiuoti iki Vilkaviškio gali ne visi“, – sakė jis.
Panašu, kad problemų dėl „tirpstančių“ bankų skyrių turi ne tik mažesnių miestelių gyventojai. Štai Vilniuje gyvenantis Karolis DELFI pasakojo vienos darbo dienos vakarą užsukęs į „Akropolyje“ esantį banką išsikeisti valiutos, tačiau ten eilėje pralaukęs 1,5 val.
„Suvokiau, kad jeigu žmonės sako, jog yra didelės eilės pas gydytoją, tegu nueina į bankus. Ten – žmonių masė, chaosas. Banke dirbama lėtai, nėra oro“, – patirtimi dalijosi jis.
Tiesa, bankų atstovai patys pripažįsta, jog dažnai dėl sudėtingesnių paslaugų – taupymo, investavimo, būsto paskolų, klientai iš mažesnių miestų yra linkę važiuoti konsultuotis į didesnius.
Nyksta ir padaliniai, ir bankomatai
LB DELFI surinkti duomenys parodė, kad 2011-ųjų pirmąjį pusmetį bankų ir kredito unijų klientų aptarnavimo vietų skaičius Lietuvoje buvo 902 kredito įstaigos.
Kaip galima matyti, vienas didžiausių bankų ir kredito unijų klientų aptarnavimo vietų uždarymų buvo fiksuotas jau netrukus, antrąjį 2011 pusmetį, o tai daugiausia lėmė „Snoro“ banko žlugimas. Tą pusmetį iš viso duris užvėrė 265 bankų ir kredito unijų padaliniai.
Toliau, remiantis pateiktais duomenimis, klientų aptarnavimo vietų skaičius Lietuvoje daugiausia mažėjo, nors vieną kitą pusmetį ir galima matyti po nedidelį klientų aptarnavimo vietų atsiradimo pakilimą.
Tarkime, nors 2014 II pusmetį Lietuvoje veikė 556 kredito įstaigų padaliniai, 2015-ųjų I pusmetį šis skaičius ne krito, o padidėjo iki 578 aptarnavimo vietų.
2018-aisiais II pusm. Lietuvoje veikė 484 bankų ir kredito unijų aptarnavimo padaliniai, tačiau 2019 I pusmetį šis skaičius krito iki 463. Tai reiškia, kad kol kas per pirmą pusmetį Lietuvoje jau buvo uždaryta 21 klientų aptarnavimo vieta.
2019 m. birželio pabaigoje, remiantis LB pateikta informacija, Lietuvoje iš viso veikė 151 banko skyrius.
LB pateikė įžvalgas susijusias ir su bankomatų skaičiumi Lietuvoje. Kaip buvo teigiama, bendrasis jų skaičius, su nedidelėmis išimtimis, kasmet šalyje taip pat mažėjo.
„Staigus bankomatų sumažėjimas buvo 2011 m., jį lėmė banko „Snoras“ bankrotas, kadangi po to šie bankomatai nebebuvo naudojami.
Vėliau bendras bankomatų skaičius su nedidelėmis išimtimis po truputį mažėjo kasmet. Šią tendenciją, kaip ir daugumoje euro zonos valstybių, lemia komercinių bankų veiklos efektyvinimo siekis, perkeliant vis didesnę dalį paslaugų į elektroninę erdvę“, – komentavo LB.
Pasak jo atstovų, kaip alternatyvą, dalies bankų klientai turi galimybę iš banko kortelės išgryninti pinigų nemokamai prekybos centrų ir kitų parduotuvių kasose, įsigydami prekių už tam tikrą sumą, o vieno pirkimo metu galima išgryninti iki 100 Eur.
„Taip pat pasiimti pinigų galima naudojantis bankų mokėjimo kortelėmis ir visoje Lietuvoje veikiančiuose „Perlo“ terminaluose.
Ši paslauga gali būti mokama, tai priklauso individualiai nuo kiekvieno banko. Kai kurie bankai sudaro galimybę už mokėjimo paslaugų paketo įkainį pasiimti grynųjų pinigų tiek bankomatuose, tiek „Perlo“ terminaluose“, – pateiktuose atsakymuose komentavo LB atstovai.
Bankai paaiškino priežastis
Pagrindines bankų skyrių mažinimo priežastis DELFI atskleisti sutiko ir patys bankai. Tarp įvardytų pagrindinių priežasčių – bankų veiklos optimizavimas, padalinių apjungimas bei augantis skaitmeninės bankininkystės populiarumas.
Štai „Luminor“ klientų konsultavimo centrų departamento vadovė Giedrė Blazgienė DELFI teigė, kad vien 2019-asiais iš viso visoje Lietuvoje buvo uždaryta 13 jų banko skyrių.
„Mes peržiūrime skyrių skaičių, nes įsteigus „Luminor“ banką apjungėme dviejų bankų aptarnavimo tinklus, be to nuolat stebime mūsų klientų elgesio tendencijas, o klientai intensyviai keliasi į skaitmenines aptarnavimo ir konsultavimo erdves“, – teigė ji ir tikino, kad daugėjant skaitmeninių paslaugų, keičiasi klientų konsultavimo centrų vaidmuo ir vis mažiau klientų renkasi fizinį apsilankymą banke, o mieliau naudojasi internetinės ir mobiliosios bankininkystės privalumais ir patogumais.
Kaip prasitarė, artimiausiuose banko planuose – uždaromi dar du bankų padaliniai, įsikūrę Klaipėdos ir Kauno „Akropoliuose“.
Štai „Swedbank“ atstovas žiniasklaidai Saulius Abraškevičius tikslaus skaičiaus, kiek padalinių buvo uždaryta pastaruoju metu, atskleisti nenorėjo, tačiau tikino, kad šiuo metu taip pat stengiamasi optimizuoti padalinių tinklą didžiuosiuose miestuose.
„Padaliniai buvo apjungiami, sutelkiant daugiau kompetencijų į vieną vietą. Jei padalinys buvo uždarytas mažame miestelyje, į daugumą iš jų sutartu laiku iki šiol atvažiuoja konsultuoti banko darbuotojas“, – sakė jis.
SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis skaičiavo, kad 2012-ųjų pabaigoje bankas turėjo 46 skyrius Lietuvoje, o šiandien jų likę 29.
„Per 2019 metus neuždarėme nei vieno padalinio – manome, kad dabar mūsų skyrių tinklas yra optimalus ir didesnių jo pertvarkų neplanuojame“, – teigė specialistas ir aiškino, kad pagrindinės uždarymo priežastys taip pat susijusios su vykstančia bankų skaitmenizacija ir tai, kad klientai vis dažniau renkasi skaitmeninę erdvę.
„Citadelė“ rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Rasa Petruškevičiūtė nurodė, kad bankas nuo 2012-ųjų turi 8 skyrius, tačiau nemaži pokyčiai laukia jau šių metų rugsėjo 1-ąją, nes būtent nuo šios datos bus uždaromas „Citadelė“ banko skyrius įsikūręs Vilniaus Gedimino prospekte.
„Gedimino pr. pradžioje daugiausia įsikūrusios kavinės bei parduotuvės ir žmonės ten lankosi ieškodami pramogų, todėl klientų srautas į mūsų banko skyrių yra gerokai mažesnis nei į „Akropolio“ ar Kalinausko skyrius.
Mūsų klientai taip pat susiduria su problema, ieškodami, kur patogiai pasistatyti automobilį. Įvertinę šią situaciją, nusprendėme nuo rugsėjo 1 d. Gedimino skyrių uždaryti“, – sakė ji.
„Medicinos banko“ atstovai tikino, kad skaičiuojant nuo 2012-ųjų iš viso Lietuvoje buvo uždaryti 74 banko padaliniai, o du iš jų duris užvėrė dar šiemet.
„2019 m. buvo uždaryta po vieną padalinį Marijampolėje ir Vilniuje.
Padaliniai uždaromi, nes klientai vis dažniau tvarko savo finansus elektroniniais kanalais ir vis mažiau atvyksta į banko padalinį“, – buvo teigiama gautame atsakyme, kuriame informuota, kad artimiausiu metu, rugpjūčio 30-ąją, duris užvers ir Anykščiuose esantis šio banko skyrius.
Pokyčius pajuto ir darbuotojai
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius tikino, kad per pastaruosius metus mažėjo ir banko darbuotojų skaičius, mat 2018 m. I ketvirtį šalyje veikiančiuose bankuose dirbo 9887 specialistai, o 2019 m. I ketvirtį jų buvo 7528.
„Bankininkystei vis labiau keliantis į elektroninę erdvę, vieni padaliniai traukiasi, o kiti – plečiasi“, – sakė jis, tačiau pridūrė, kad keičiantis konkretaus banko skyriaus situacijai, motyvuotiems darbuotojams dažnai būna pasiūloma vieta kitame padalinyje, o pastarosios tendencijos tiesiogiai susijusios su griežtėjančiu ir labiau kompleksišku bankų veiklos reglamentavimu.
Kad pokyčiai palietė ir darbuotojus, sutiko ir „Luminor“ atstovė G. Blazgienė. Vien 2019-aisiais banko darbuotojų šiame banke trijose Baltijos šalyse sumažėjo apie 400 pozicijų, o per metus, kaip prasitarė, planuojama atsisakyti dar tiek pat.
„Klientų konsultavimo ir aptarnavimo modelio pasikeitimas turėtų turėti įtakos apie 200 pozicijų, tačiau šis pokytis susijęs ne tik su skyrių tinklo peržiūra, bet ir su besidubliuojančiomis funkcijomis, kurios atsirado dėl bankų susijungimo, vadovaujančių pareigybių mažėjimu ir kitomis priežastimis“, – tikino ji.
SEB atstovas V. Žagūnis aiškino, kad nors jų banke klientus aptarnaujančių darbuotojų skaičius iš esmės nesikeitė, buvo galima stebėti darbuotojų persigrupavimą, darbo pobūdžio kaitą.
„Visi šie klientų elgsenos pokyčiai lemia ir darbuotojų pokyčius – nuo 2014 m. klientų aptarnavimo skyriuose darbuotojų sumažėjo trečdaliu, tačiau per tą patį laiką tuo pačiu trečdaliu išaugo konsultacijų centro darbuotojų skaičius – būtent jie dirba visą parą ir atsiliepia į klientų skambučius bet kuriuo metu – dieną ar naktį, atsako į klientų užklausimus nuotoliniu būdu“, – teigė jis ir apibendrindamas aiškino, kad daugiausia keitėsi darbuotojų darbo pobūdis, priemonės ir kanalai.
Viltys – į Lietuvos paštą
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys DELFI teigė, kad šiandien elektroniniu būdu reikalus besitvarkantis klientas bankams – auksinis, nes atneša didžiausią pelną.
„Kai informacinės sistemos yra sutvarkytos gerai, tai bankams toliau niekuo ir nebereikia rūpintis, tik IT sistemos palaikymu.
Nei rūpintis pastatais, nei darbuotojų atlyginimais, kurie turi sėdėti nuo 8 iki 18 val., nei elektros deginti.
Kai bankams vadovai ar akcininkai pareikalavo didinti pelningumą, tai viena iš didžiausių pagundų ir buvo uždarinėti skyrius. Padalinių ypatingai staigiai sumažėjo, kai buvo panaikintas „Snoro“ bankas (2011-ųjų lapkritį- red. past.), nes tada jų iš 1 tūkst. sumažėjo perpus ir liko apie 500“, – aiškino K. Kupšys.
Nors jis pritarė, kad šiandien vis dar daugelis žmonių yra įpratę bankinius reikalus tvarkyti akis į akį su konsultantu susitikus padalinyje, pripažino, kad tie laikai pamažu grimzta į praeitį.
„Yra vienintelė paguoda, kad Lietuvos paštas imsis atlikti tą funkciją ir jie suprasdami tą socialinę funkciją išlaikys šiokį tokį padengimą regionuose.
Mes einame Didžiosios Britanijos keliu ir ten yra ta pati problema. Tie žmonės, kurie gyvena ne didmiesčiuose, jie tampa atskirti nuo pasaulio, nes net nebeturi kaip susimokėti už prekes ar paslaugas.
Problemą visi puikiai supranta, bet vis dar vyrauja įsitikinimas, kad reikia palikti bankams patiems tai spręsti, o bankai vedami pelno šito niekada nespręs“, – tvirtino K. Kupšys ir pridūrė, kad vienintelis būdas išspręsti problemą – žmonėms patiems tobulinti savo elektroninio išsilavinimo lygį ir prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.
Fizinių padalinių poreikis mažėja
M. Zalatorius DELFI aiškino, kad skaitmenizavimo procesai šiandien iš esmės keičia klientų aptarnavimą daugelyje sričių, tad bankininkystė taip pat būsianti ne išimtis.
„Šiuo metu didelio skirtumo, skaičiuojant bankų paslaugas, teikiamas padalinyje ir internetu, nebėra. Paslaugų, dėl kurių klientams vis dar būtina asmeniškai atvykti į padalinį, skaičius vis mažėja, o vadinamieji neobankai kuriasi neturėdami nė vieno skyriaus.
Tai yra dėsninga, nes klientui elektroniniu ar savitarnos būdu teikiamos kasdienės finansinės paslaugos visuomet bus pigesnės nei tos, kurios yra atliekamos darbuotojų banko skyriuose“, – sakė jis, tačiau pridūrė, kad fiziniai bankų skyriai veiks ir toliau, tik šiuo metu jų ribas praplečia
ir specialistų konsultacijos, realiu laiku teikiamos internetu, telefonu, elektroniniais laiškais.
Pasak M. Zalatoriaus, šiandien situacija tokia, kad klientų poreikis lankytis fiziniuose bankų skyriuose nuolat mažėja, o bankų skyriai pamažu virsta finansinių konsultacijų centrais, kur klientai užsuka tada, kai prireikia išsamios informacijos bei ekspertų įžvalgų dėl būsto paskolos, lizingo, investavimo, kaupimo ateičiai ir pan.