Lietuvoje suklestėjo vidutinė klasė. Palyginus su praėjusiais metais, tie, kurie uždirba 5 tūkst. Eur popieriuje (arba daugiau nei 3 tūkst. į rankas-red.), tokių žmonių Lietuvoje padaugėjo triskart, o uždirbantys 2 tūkst. Eur į rankas skaičiuojami šimtais tūkstančių.
Tačiau pačių gyventojų nuomonės išsiskiria. Vieni pasakoja, kad pajamų padidėjimą jaučia, bet, kaip apibūdina, jis nėra itin ryškus, o kiti teigia, kad pajamos neaugo tiek, kiek kilo kainos.
„Atlyginimas, jei jis kilo 10 proc., kainos, tuo tarpu, 30 ar 50 proc. Tai, sakyčiau, kad nepavijo atlyginimai kainų“, – kalbėjo viena moteris.
„Kad aš pajaučiau, tai taip“, – apie pajamų kilimą kalbėjo kitas vyras, tačiau sutiko kad jų augimas nebuvo itin ženklus.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis svarstė, kad nors gyventojų atlyginimai pastaruoju metu ir didėjo, perkamoji galia mažėjo.
„2022 m. daugelio gyventojų pajamos didėjo smarkiai. Vidutinis darbo užmokestis (VDU) didėjo 12 proc., augo ir kitų rūšių pajamos. Bet daugelio gyventojų perkamoji galia per tuos metus sumažėjo. Jie gali nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų, bet tai taikoma visiems – ir neturtingiems, ir vidurinei klasei, ir turtingiesiems.
O vidurinioji klasė matuojama žiūrint, kokias gauna pajamas, lyginant su likusiais šalies gyventojais. Klasikinis viduriniosios klasės apibrėžimas yra tie, kurie gauna nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinio atlyginimo šalyje. Lietuvoje tai būtų nuo 900 Eur iki 2500 Eur, tai – vidurinė klasė“, – aiškino N. Mačiulis.
Jis išskyrė, kad bendrai galima sakyti, jog vidurinei klasei Lietuvoje galėtų būti priskiriami apie 65 proc. Lietuvos gyventojų, o tai reiškia, kad tie žmonės gali leisti sau kasmet savaitę atostogauti ne Lietuvoje, jiems pinigų lieka santaupoms, automobiliui, nuosavam būstui.
„O visi šie parametrai rodo, kad Lietuvoje du iš trijų gyventojų ir priskiria save vidurinei klasei ir pagal pajamas jie tokie ir yra“, – teigė jis.
Kaip pabrėžė ekonomistas, mes jokiu būdu negalime lyginti viduriniosios klasės atstovo Lietuvoje ir Švedijoje.
„Jų galimybės skiriasi, bet pagal tą apibrėžimą, kokios jų galimybės šalyje, mes tiek ir turime tos viduriniosios klasės“, – teigė jis ir aiškino, kad Lietuvoje vidurinė klasė gyvena prasčiau nei kitose šalyse.
„Prasčiau nei Švedijos ar Vokietijos, bet geriau nei 90 proc. likusių kitų pasaulio šalių. Žinoma, mes įpratę save lyginti su turtingiausiomis šalimis, į jas lygiuotis, bet aišku, kad pagal likusių šalių rodiklius, Lietuvos vidurinioji klasė gali labai daug“, – teigė N. Mačiulis.
Paklaustas, kas Lietuvoje lėmė didesnes gyventojų pajamas ir viduriniosios klasės augimą, ekonomistas tikino, kad prie to galėjo prisidėti ir imigrantų atvykimas iš Baltarusijos, tačiau, kaip tikino, spėlioti nereikia.
„Vien dėl pačios Lietuvos pastaruosius penkerius metus VDU didėjo 10 proc., nedarbo lygis mažėjo, o tai – svarbiausi veiksniai, kurie užtikrina, kad vidurinioji klasė yra didelė.
Kas susiję su startuolių kūrėjais, tai jau yra turtingieji“, – išskyrė jis.
N. Mačiulis dar kartą pabrėžė, kad didžiosios dalies gyventojų perkamoji galia per praėjusius metus sumažėjo, todėl negalima sakyti, kad vidurinioji klasė per praėjusius metus stiprėjo.
„Ji yra skurdesnė, gali nusipirkti mažiau. Ką rodo „Sodros“ duomenys, didėjo visų pajamos daugiau nei 12 proc., o panaši tendencija tęsiasi ir šiemet, bet tai nereiškia, kad žmonės yra turtingesni ir gali sau daugiau leisti, nes kainos per pastaruosius metus didėjo daugiau“, – sakė jis.