Eurobarometro lapkritį atliktos apklausos duomenimis, 68 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad euras Lietuvai yra naudingas – tai 4 proc. daugiau nei pernai. 12 proc. Lietuvos gyventojų dėl euro naudos nežino ar nėra apsisprendę.
„Tikėtina, kad svarbiausia ūgtelėjusio lietuvių palankumo eurui priežastis – tai geopolitinio saugumo svarbos įvertinimas. Prasidėjus rusijos agresijai Ukrainoje, dalis Lietuvos gyventojų dar kartą suprato Vakarų demokratinio pasaulio teikiamą naudą. Ne išimtis ir buvimas bendroje ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Tą atspindi ir Eurobarametro apklausos rezultatai: gerokai išaugo lietuvių dalis, kurie jaučiasi labiau europiečiais dėl turimos euro valiutos“, – LB pranešime spaudai cituojamas Banko Pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Linas Jurkšas.
Pasak LB eksperto, iškart po euro įvedimo 2015 m., euro naudingumu Lietuvai buvo įsitikinę virš pusės šalies gyventojų, tačiau greitai nepasitikėjimas bendra Europos valiuta ėmė menkti.
Tą, L. Jurkšo teigimu, lėmė visuomenėje ir žiniasklaidoje išplitęs pasipiktinimas dėl atskirų prekių kainų padidėjimo, vangus euro zonos ekonominis atsigavimas ir baimė dėl galimos finansų krizės.
„Vis dėlto nuo 2017 m. pastebimas pastovus teigiamai eurą vertinančių Lietuvos gyventojų augimas – tai didele dalimi galima paaiškinti faktu, jog darbo užmokesčio augimas buvo nuolat didesnis už kainų augimą“, – sako centrinio banko ekonomistas.
2021 m. lietuvių palankumas euru, taip pat pastebi jis, nežymiai smuko. Pasak L. Jurkšo, nepasitikėjimas euro vėl pradėjo didėti, nes 2021 m. antroje pusėje paspartėjo prekių ir paslaugų kainų augimas, o infliacija Lietuvoje augo labiau nei likusioje euro zonoje.
Anot jo, lyginant su ankstesnėmis krizėmis, kai šalis euro įsivedusi dar nebuvo, šių metų „išskirtiniam šokui“ Lietuvos ekonomika buvo atsparesnė.
„Dėl pasaulinės finansų krizės Lietuvos ekonomika 2009 m. krito beveik 15 proc., ženkliai išaugo nedarbas, o darbo užmokestis – vidutiniškai netgi sumenko. Iki euro įvedimo dėl galimos devalvacijos rizikos neišvengiamai išaugdavo nacionalinės valiutos palūkanų normos, komplikuodamos ekonomikos plėtrą“, – teigė L. Jurkšas.
LB prognozėmis, šiais metais realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas turėtų ūgtelėti 2,5 proc. Pastebima, jog užimtųjų skaičius taip pat yra ženkliai didesnis nei praėjusių metų pabaigoje, o darbo užmokestis šiais metais vidutiniškai turėtų išaugti beveik 13 proc.
Iš euro zonos valstybių pagal pasitikėjimą euru Lietuva yra 13-oje vietoje, nedaug atsiliekama nuo euro zonos vidurkio – 69 proc.
Labiausiai euru pasitikima Suomijoje, Airijoje, Maltoje bei Estijoje (82, 80 ir po 78 proc.), mažiausiai – Italijoje, Liuksemburge bei Kipre (63, 61 ir 59 proc.).
Pasak L. Jurkšo, kaip toliau kis Lietuvos gyventojų pasitikėjimas euru priklausys nuo to, kaip augs realiosios gyventojų pajamos, ar jos didės labiau nei kyla infliacija.
„LB prognozės rodo, kad 2023 m. darbo užmokestis ir kainų augimas bus labai panašūs – šiek tiek viršys 9 proc. Darbo užmokesčio ir kainų augimo skirtumas turėtų nemaža dalimi nulemti palankumo eurui balansą ateityje“, – sako LB ekonomistas.