Apie tai, kokių pokyčių laukti bankų sektoriuje, buvo kalbama laidoje DELFI 11.
Naujovė – atviroji bankininkystė
LB valdybos narys M. Jurgilas DELFI pasakojo, kad Lietuva su atvirąja bankininkyste jau yra šiek tiek susipažinusi, kai per kitą įstaigą galima inicijuoti mokėjimus dar kitoje įstaigoje, tačiau, kaip tikino, atviroji bankininkystė – ne tik tai.
„Atvirosios bankininkystės principas – kad bankas yra platforma, kur paslaugas gali teikti kitos įstaigos, o tai gali būti ir kitas bankas.
Štai aš ateinu į banką A ir galiu matyti savo sąskaitas banke B. Taip pat vykdyti mokėjimus ir viskas vienu metu man tampa labai patogu, bet reikia pripažinti, tai – tik elektroninėje erdvėje“, – laidoje kalbėjo LB valdybos narys ir sakė, kad nuo šiol gyventojai vienoje banko paskyroje galės matyti visas savo turimas sąskaitas kituose bankuose.
Jo teigimu, taip bus galima pasilyginti kainodarą, dėl ko žmonės tikrai išloš.
„Ne tik kad žmonės, bet ir verslas. Atsiras naujos paslaugos, galimybės valdyti likvidumą įmonėje per kelias banko sąskaitas iš vienos vietos. Nebereikės turėti skirtingų programėlių“, – pasakojo jis.
Tiesa, išlošti, panašu, paranku bus ne tik bankų klientams, tačiau ir patiems bankams, mat vienoje vietoje atsirandanti galybė duomenų bankams suteikia galimybę inicijuoti ir naujų paslaugų atsiradimą.
„Iš tų duomenų galima ne tik uždirbti, bet galima pasiūlyti paslaugą, kad aš tau galiu tvarkyti tavo sąskaitybą. O kam tau reikia sąskaitininko? Viskas vienoje vietoje, jeigu elektroniniu būdu“, – kaip pavyzdį pateikė M. Jurgilas.
Paklaustas, ar bankai klientų duomenų nenaudos savo naudai ir nesiims analizuoti, kas kur kiek išleidžia ir kiek uždirba, LB valdybos narys sakė, kad visa tvarka – reglamentuota.
„Visa ši veikla yra reglamentuota ir prižiūrima. Yra reikalavimai, kurie turi būti tenkinami. Reikia pripažinti, kad kuo daugiau duomenų, ir jie vienoje vietoje, tai kažkam jie tampa labai įdomūs.
Būtent dėl to didėja ir saugumo reikalavimai ir vėlgi gyventojams ir įmonėms teks susidurti su pokyčiais. Bus reikalaujama saugesnių (prisijungimo – red.past.) priemonių, nes tampa labai patrauklu kažkam tiesiog ateiti ir vienoje vietoje viską arba pamatyti, arba pasinaudoti jomis“, – atskleidė M. Jurgilas ir pasakojo, kad įeinant į vieno banko sąskaitą gyventojai turės pateikti savo asmens duomenis.
Savo nuomonę apie tai išsakė ir asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas K. Kupšys, kuris teigė, jog vartotojų organizacijos šiandien yra labai susirūpinusios dėl bankų klientų duomenų saugos.
„Matome tai kaip grėsmę, tačiau ją reikia teisingai suprasti ir išspręsti. Vartotojas turi labai aiškiai suprasti, ką jis leidžia ir tada banko internetinėje platformoje turi matytis, kad štai šiuos sutikimus, teikti savo duomenis, per šitą ir šitą platformą, tu davei, o čia pat gali ir nuimti“, – aiškino jis.
Visgi kaip teigė, permainas jis vertinantis teigiamai, mat vartotojams jau reikėjo žingsnio pirmyn.
„Tas visas atvirosios bankininkystės srautas – jis yra labai pozityvus ir mes matome jį kaip reikšmingą konkurencijos ir patogumo padidinimą“, – teigė K. Kupšys.
Iš kodų kortelių liks suvenyrai
Rusgėjo 1-ąją, kaip skelbiama, kodų kortelės nustos galioti „Swedbank“ klientams, nuo rugsėjo 10-osios – „Luminor“, o nuo 13-osios – SEB banko klientams, tad jomis naudojantis prisijungti prie savo el. bankininkystės daugiau nebebus įmanoma.
„Kodų kortelė yra popieriukas, ant kurio užrašyti labai svarbūs duomenys, su kuriais aš galiu įeiti į jūsų banko sąskaitą ir pasiimti jūsų pinigus, jūsų pensiją, pašalpą.
Atsiranda reikalavimas, kad tas saugumas būtų sustiprintas. Anksčiau bankai rado tarpinį sprendimą, kur banko kortelės buvo naudojamos su SMS žinute ir t.t., bet tai netenkina.
Ieškoma tolimesnių sprendimų ir nors įvardyti terminai arti – tas pokytis gyventojams turėtų būti žinomas ir apie buvo komunikuojama“, – apie tai, kad netrukus gyventojai turės atsisveikinti su kodų kortelėmis sakė M. Jurgilas.
Anot jo, kitų priemonių prisijungti prie el. bankininkystės – labai daug.
„Smart-ID", galima pasinaudoti elektroniniu parašu, tikrai yra daug priemonių ir galimybių, bet, reikia pripažinti, kad jeigu žmogus anksčiau niekada nesidomėjo ir 5 m. nebuvo prisijungęs prie savo banko sąskaitos, o tokių tikrai yra, jiems gali kilti problemų“, – pripažino valdybos narys.
Kiek tiksliai vartotojų šiandien vis dar naudojasi kodų kortelėmis, jis pasakyti negalėjo, tačiau teigė, kad kažkada tai buvo pagrindinė prisijungimo prie el. bankininkystės priemonė.
Visgi jei naudojantis kodų kortele gyventojui nebebus leidžiama prisijungti prie savo banko paskyros, panikuoti nereikėtų. Tuo atveju, reikėtų paskambinti į banką ir paaiškinti situaciją.
„Dėl „Smart-ID“ pagrindinė grėsmė yra turbūt susijusi su tuo, kad ji nėra lietuviška. Mes čia turime tokią keistą situaciją, kuomet labai pasitikime kitos šalies, nors ir draugiškos, technologija. Nemanau, kad tai turėtų būti pirmas pasirinkimas, į ką keisti“, – kalbėjo jis.
Vyras aiškino, kad mobilusis parašas, šiuo atveju, yra daug universalesnis variantas, tačiau ši paslauga jau yra mokama.
Anot jo, kad kodų kortelės turi nykti – akivaizdu.
„Girdime istorijų, kaip anūkas paėmė, prisijungė močiutės vardu, pinigai dingo ir panašiai“, – sakė jis.
Prakalbo apie naujų bankų atėjimą
LB valdybos narys M. Jurgilas paklaustas, kaip šiandien vertina Lietuvos ir Baltijos šalių bankinį sektorių teigė, kad situacija yra pozityvi, tačiau iššūkių taip pat netrūksta.
„Vertiname, be abejo, pozityviai. Esame įsitikinę jo finansiniu stabilumu.
Susiduriame su regioniniais iššūkiais. Tai yra tie tarptautiniai skandalai, kurie tikrai neprisideda prie šio regiono pozityvaus požiūrio. Su tuo irgi yra susijęs toks negatyvus šleifas, su kuriuo dabar stengiamės kovoti ir dedame dideles pastangas, nes tai yra įvaizdžio dalis“, – laidoje sakė jis. M. Jurgilas pabrėžė ir tai, kad neišsprendus šios problemos tikėtis pokyčių ir naujų rinkos dalyvių tikrai nebūtų galima.
„Iš rizikų perspektyvos, mes jas, didėjančias, matome, bet, mano nuomone, esame pilnai pasirengę, rinkos dalyviai nėra praradę galvos ir nuovokos jausmo“, – paminėjo jis.
Kalbant apie situaciją visame regione, kaip teigė, dabar vis bandome pozicionuoti, kad Lietuva, Latvija ir Estija yra kaip vienas regionas, tačiau tai kinta.
„Nemanau, kad artimiausiu metu matysime kokių drastiškų pokyčių, bet manau, kad didžiausias pokytis būtų, jeigu šis regionas galėtų integruotis ir tapatintis su daug didesniu regionu, kad čia veiktų rinkos dalyviai, kurie mato save kaip Rytų Europos rinkos dalyviai, o ne tik vienos ar trijų šalių“, – sakė jis.
Paklaustas, ar Lietuva artimiausiu metu galėtų laukti naujų bankų rinkos žaidėjų jis teigė, kad tai, jog sektoriuje turėsime naujų bankų – faktas.
„Ir ne vieną, naujų“, – pridūrė jis.