Susiduria su problemomis
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė teigė, kad Lietuvai tokios kvotos, kurios apribotų trečiųjų šalių piliečių patekimą į šalį, itin reikalingos.
„Vyksta toks masinis įvažiavimas piliečių iš trečiųjų šalių. Iš tiesų, kad į rinką patektų kvalifikuoti darbuotojai, kad mes žinotume realų poreikį, yra reikalinga nustatyti tam tikrą kvotų sistemą“, – kalbėjo ji.
Visgi vežėjų asociacija „Linava“, panašu, kiek kitokios nuomonės.
Jų teigimu, įvedus tokias kvotas įmonės vis labiau kelsis dirbti į Lenkiją, o tai dar labiau paskatins ir mobilumo paketas, kuris numato, kad vilkikas kas keturias savaites turi grįžti į valstybę, kurioje yra registruotas.
Tikinama, kad tokiu atveju vežėjai įmones steigtų Lenkijoje, visai šalia Lietuvos sienos. Tuomet užtektų, kad jų vilkikas iš Lietuvos kirstų Lenkijos sieną, pasienyje vairuotojas permiegotų ir jau kitą dieną vėl galėtų važiuoti į Vakarų Europą.
„Linavos“ generalinis sekretorius Mečislovas Atroškevičius kalbėjo, kad Lietuva taip gali likti ir prie suskilusios geldos.
„Palaipsniui sektorius pereis į kitas rinkas, ten mokės mokesčius, dirbs, į tas rinkas įvežinės darbo jėgą. Na, o mes vėl liksime prie suskilusios geldos“, – tikino jis.
Susiginčijo dėl užmokesčio
Vežėjams, anot socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jau dabar trūksta apie 15 tūkst. vairuotojų, o per Užimtumo tarnybą vairuotojo darbo ieško tik apie 300 žmonių.
Profesinių sąjungų konfederacijos valdybos narės Gražinos Gruzdienės teigimu, viena iš priežasčių, kodėl trūkstant vairuotojų rinkoje lietuviai patys neskuba darbintis – maži atlyginimai, kurie tenkina tik vargingiau gyvenančius užsieniečius.
Kaip pasakojo, kai darbintis ateina lietuvis, jam pasakomas vienas atlyginimas, o kai ateina ukrainietis – jau kitas. Pastariesiems, anot jos, dažnai kitokios būna ir darbo sąlygos, darbo valandos, kitas režimas.
„Jis vis tiek šeimą palikęs dirba kaip baltas vergas dieną naktį“, – sakė G. Gruzdienė.
Tiesa, „Linava“ generalinis sekretorius tokias kalbas neigė.
„Tai yra pasakos, tai yra išgalvojimai. Jokio skirtumo tarp atlyginimo, gaunamo lietuvio ar ukrainiečio, vyro arba moters“, – griežtai sakė jis.
Vis dėl to, anot Socialinės apaugos ir darbo ministerijos, profsąjungų būkštavimai dėl skirtingų darbo sąlygų lietuviams ir ukrainiečiams turi pagrindą.
„Padidėjo srautas nusiskundimų iš Ukrainos atvykusių darbuotojų, kad jiems yra taikomos mažiau palankios darbo apmokėjimo ir kitos sąlygos“, – sakė E. Radišauskienė.
Laukia krizės
Pats Migracijos departamentas ramina, kad dėl jau kitąmet įsigaliosiančių kvotų darbdaviai nenukentės.
„Net ir viršijus kvotą, užsieniečiai toliau galės atvykti tuo pagrindu, tiesiog reikės gauti Užimtumo tarnybos sprendimą, reikės patikrinti, ar Lietuvoje nėra darbuotojo į tą profesiją.
Realiai, tai aš manau, kad įtakos srautams tai nedarys“, – sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Anot M. Atroškevičiaus, tokia tvarka vežėjų sektoriui gali smogti labai skaudžiai, mat jau dabar vargstama vairuotojams iš trečiųjų šalių tvarkant leidimus dirbti Lietuvoje.
„Matant, kokie nerangūs yra valdininkai, mes tikrai nuogąstaujame, kad tai bus mums peilis po kaklu.
Šiandien užrašymas tik tai elektroninis, tačiau, tik lapkričio mėnesiui. Įsivaizduokite, ką šiandien reikia daryti įmonėms, kurių vairuotojams rugsėjį arba spalį pasibaigia tas leidimas, o pratęsti faktiškai galimybės neturi. Artimiausiu metu mes laukiame didelės krizės“, – tikino jis.
2019 I pusmetį išduota apie 20 tūkst. leidimų Lietuvoje gyventi asmenims iš trečiųjų šalių. Iš jų, apie 12 tūkst. mažiau kvalifikuotų profesijų atstovams, pavyzdžiui, vairuotojams, statybininkams, virėjams, elektrikams.
Aušrinė Ionovienė, Donatas Pakštys, Remigijus Pakėnas