Trims per mėnesį – 90 eurų
„Net nesitikėjau, kad svetimi žmonės gali taip padėti. Puikiai suprantu, jog daugeliui gyventi nėra lengva, tačiau labai džiaugiuosi, jog atsirado galinčiųjų mums ištiesti pagalbos ranką. Visiems jiems esu labai dėkinga“, – emocijas vos tramdė Marija (pavardė redakcijai žinoma – DELFI).
DELFI rašė, jog šeima į itin keblią situaciją pateko, kai jauna moteris susirgo vėžiu. Finansuoti gydymą, pirkti vaistus šeima paėmė kelis greituosius kreditus, todėl dabar dalį ir taip nedidelių pajamų paima antstoliai.
Šalčininkų rajone, nedideliame miestelyje gyvenantys 24 metų Marija ir 27 metų jos vyras augina mažametę dukrytę. Visos šeimos pajamos – 177 eurai per mėnesį. Tai yra neįgalumo pašalpa Marijai. Tačiau pusę šios sumos nuskaičiuoja antstoliai, nes šeima yra skolinga penkioms greituosius kreditus teikiančios bendrovėms.
Marijai antros stadijos kraujo vėžys buvo diagnozuotas 2014 metais. Iki to laiko šeimai nieko netrūko – ir Marija, ir jos vyras turėjo darbus, pajamų užteko visiems poreikiams.
„Atlaikiau šešis chemoterapijos kursus, paskutinis buvo gegužę. Medikai sako, kad liga atsitraukė, bet ji gali atsinaujinti, todėl bent metus man dar nerekomenduoja dirbti. Ir pati prastai jaučiuosi – skauda nugarą, svaigsta galva, reikia gerti raminamuosius. Šį mėnesį vėl važiuosiu pas gydytojus pasitikrinti“, – liūdną savo istoriją pasakojo jauna moteris.
Įklampino greitieji kreditai
Kai ji susirgo, šeima santaupų neturėjo, todėl paėmė kelis greituosius kreditus, kad galėtų finansuoti gydymą. Nors jis didžiąją dalimi yra kompensuojamas, tačiau kai kuriuos vaistus reikėjo pirkti papildomai.
„Puikiai suprantame, kad imti greituosius kreditus nėra gerai, tačiau tada tiesiog nematėme kitos išeities. Mūsų skolos greituosius kreditus teikiančioms bendrovėms su visomis palūkanomis siekia apie 3000 eurų. Kurį laiką dar pavykdavo mokėti įmokas, tačiau darbo neteko ir vyras, todėl mūsų pajamos liko tik mano neįgalumo pašalpa.
Nebeturėjome iš ko mokėti, todėl trys bedrovės jau kreipėsi į antstolius, netrukus tai padarys ir kitos dvi. Jau kelis mėnesius antstoliai nuskaičiuoja pusę mano neįgalumo pašalpos, todėl mūsų šeimai išgyventi per mėnesį lieka vos apie 90 eurų“, – skaičiavo Marija, kuri nebežinodama, kaip išsisukti iš itin sudėtingos situacijos, kreipėsi į DELFI.
Iš tų 90 eurų Marija dar 15 eurų sumoka muzikos mokyklai, kurią lanko dukrytė. Šeima gyvena kartu su vyro mama, todėl susimoka tik už sunaudotą elektros energiją. Kitus komunalinius mokesčius sumoka Marijos uošvė, kuri taip pat yra neįgali. „Net nežinau, kaip mes išgyvename. Kažkaip. Vieną kartą per dieną pavalgome, nes taupome, neturime daugiau pinigų. Jei mūsų pajamos būtų tie visi 177 eurai, būtume tikri turtuoliai“, – liūdnai kalbėjo pašnekovė.
Dosniausia auka – 300 eurų
Problema buvo ir tai, kad jos vyras kol kas taip pat yra registruotas Darbo biržoje ir aktyviai ieškojo darbo.
„Didžiausiai problema ta, kad neturime savo transporto, o gyvename nedideliame miestelyje, kur nėra darbo. Norint jį gauti, reikėtų važiuoti į pačius Šalčininkus ar aplink esančias įmones, bet vyras neturi, kaip nusigauti. Graudu žiūrėti, kaip jis stengiasi įsidarbinti, bet vis girdi neigiamus atsakymus. O dirbti jis gali viską – yra buvęs ir apsaugininku, dirbęs statybose. Vis viliuosi, kad netrukus jam pavyks įsidarbinti“, – nors ir mažai, bet dar šiek tiek optimizmo turėjo Marija.
Praėjus maždaug savaitei, kai DELFI buvo publikuota Marijos istorija, moters balsas jau skambėjo kur kas optimistiškiau.
„Tikra nesitikėjau sulaukti tokio žmonių palaikymo, pagalbos. Dar kartą įsitikinau, kad lietuviai yra labai geri žmonės, kad užjaučia ir padeda. Svetimi žmonės mums paaukojo 1170 eurų. Po 500 eurų iškart pervedėme toms greitųjų kreditų bendrovėms, kurios mūsų dar neatidavė antstoliams, todėl joms liko labai nedideli įsiskolinimai, juos kaip nors sumokėsime. Ši žmonių parama mums yra milžiniška pagalba. Kiekvieną dieną mintyse dėkoju žmonėms, kurie mums ištiesė pagalbos ranką. Dabar jau nušvito viltis, kad išsikapstysime, kad gyvensime geriau“, – emocingai kalbėjo pašnekovė.
Žmonės, anot jos, aukojo ir po 5, 10 eurų. Dosniausi nepagailėjo ir 100 ar net 300 eurų.
Ji itin džiaugėsi ir tuo, jog po straipsnio pasipylė darbo pasiūlymai jos vyrui, daugiausia jų – dirbti statybose.
„Vyras daro tikrai nebijo, kitą savaitę pradės. Manau, kad pusę jo atlyginimo taip pat nuskaičiuos antstoliai, nes turimos skolos yra bendros Tačiau mūsų pajamos vis tiek bus didesnės, o ir skolas greičiau sumokėsime. Tikiu, kad jau netoli ta diena, kai vėl gyvensime normaliai“, – viltingai į ateitį žvelgė Marija.