Blogai nereiškia labai blogai
Situacijos suabsoliutinti negalima. Blogėjanti aplinka nereiškia krizės ir pasaulio pabaigos. Pavyzdžiui, estai jau pametė skaičių, kiek ketvirčių iš eilės jų šalies ekonomika traukiasi. Bet žmonės Estijoje vis dar gyvena ir turi už ką pavalgyti nusipirkti. Taip ir sutelktinio finansavimo sektoriuje blogėjanti situacija nereiškia, kad visi tuoj bankrutuos.
Kaip ir visur gyvenime, gerais laikais ypač sekasi tiems, kurie yra agresyviausi, ima didžiausias rizikas ir tuo giriasi. Atsargesni stiprioje bulių rinkoje laikomi nuobodžiais, atsiliekančiais nuo tendencijų. Iš jų dažnai net šaipomasi.
Bet atėjus sunkmečiui paaiškėja, kas maudėsi be šortų. Recesinės bangos pirmiausia nuplauna drąsiausius išsišokėlius. O konservatyvesni, į tolimus vandenis neišplaukę, po vandeniu nepanyra. Tad, kalbėdami apie pavojus sutelktinio finansavimo rinkoje, pirmiausia kalbame apie agresyviausius šios rinkos dalyvius.
Remiantis Lietuvos banko viešai pateikiamais duomenimis, galima rasti sąsajų tarp sutelktinės finansavimo platformos operatoriaus (SFPO) reklamuojamų istorinių grąžų investuotojams bei šiandien turimų vėluojančių paskolų skaičiaus.
Duomenų imtis per maža, kad būtų galima daryti toli siekiančias išvadas. Bet pridėjus bazinę finansų teoriją – grąža tėra rizikos pasekmė – neturėtų būti keista, jei pasikeitus makrosąlygoms pirmiausia kenčia tie, kas siūlė finansuoti didžiausios rizikos projektus.
Įdomu, kad, remiantis Lietuvos banko duomenimis nepaisant akivaizdaus fundamentalių parametrų rinkoje blogėjimo, SFPO sektorius toliau auga.
Nors, palyginus tuos pačius laikotarpius, matyti, kad vėluojančių ar visai nevykdomų paskolų skaičius yra gerokai išaugęs. Apie naujausias sektoriaus tendencijas nemažai kalbėta ir praeitą savaitę vykusiame žurnalo „Investuok“ seminare.
Pagrindinės rizikos
Su SFPO susijusios kelios esminės rizikos. Pirma, čia finansuotis tipiškai ateina patys silpniausi ekonomikos dalyviai. Žinoma, kiekviena taisyklė turi išimčių, bet vidutiniu atveju taisyklės galioja. Antra, skirtingos platformos projektams atrinkti naudoja labai skirtingus kriterijus. Bet investuotojai retai apie tuos kriterijus aiškiai informuojami. Todėl rinka tuos SPFO, kurie realiai nevykdo kokybinės atrankos, laiko tiek pat rizikingais, kiek tuos, kurie projektus renkasi itin atsargiai.
Ypač dažnai investuotojai lieka sužavėti nekilnojamojo turto įkeitimu. Turbūt per dažnai ir patys operatoriai naiviai vertina projektų užstatų kokybę. Ne kartą viešoje erdvėje publikuoti visiškai absurdiškai vertinami statiniai vidury niekur, kurių likvidumas akivaizdžiai yra nieko vertas, o reali vertė mažesnė už plytų, iš kurių tie pastatai pastatyti, kainą.
Bet net atmetant kuriozus ir nesąmones dabartinėje aplinkoje realios, ypač komercinio, NT kainos yra pasikeitusios. Taip pat pasikeitęs NT projektų pelningumas. Vystytojai ir didžiausi fondai susiduria su sunkumais bandydami už norimą kainą parduoti aukščiausios kokybės pastatus miestų centruose. Žemesnės klasės komerciniai objektai pardavinėjami nebe už 5–6 proc., o už 7–9 proc. metinius pajamingumus.
Gyvenamajame segmente, apie kurį dažniausiai ir sukasi žurnalo „Investuok“ analizės ir straipsniai, kainos kristi neskuba, jaučiama ramybė. Sandorių skaičius mažesnis, vystytojai riboja naujus projektus, bankai mažina finansavimo mastus. Visi aiškiai supranta, kad pasikeitusi aplinka sektoriui turės didesnę ar mažesnę neigiamą įtaką. Bent jau trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu.
Tad nekilnojamasis turtas nėra stebuklas. Ypač kai kalbame apie smulkių įmonių ar vardo neturinčių vystytojų NT objektus provincijoje ar miestų periferijose. Tokie mažai likvidūs objektai, ypač jei jie dar ir specializuoti (pvz., pritaikyti siaurai gamybos funkcijai), negali būti laikomi rimtu įkeitimu. Taip, tai yra įkeitimas, bet jo reali vertė yra smarkiai kvestionuotina ir nenusakoma iki pardavimo momento.
Todėl aklai investuoti vien todėl, kad kažkas įkeičia jums kažkokį turtą, negalite. Taip žaisti buvo galima gerais laikais. Dabar situacija pasikeitė. Tą pasikeitimą pirmiausia pajus silpniausi ekonomikos dalyviai, kurie yra smarkiai ir brangiai įsiskolinę. Jūsų pareiga tikrinti, ar suteikiate paskolą rimtam verslui už protingą kainą, ar skolinate avantiūristams, kurie išpučia įkeičiamo (realiai beverčio) turto vertę ir tiesiog nori iš svetimų pinigų prasigyventi.
Grąžos patrauklumas mažėja
Nulinių palūkanų aplinkoje investuotojus viliojo 10–12 proc. vidutinė SFPO siūloma grąža. Kai saugios obligacijos galėjo pasiūlyti nebent minusą, dviženklis uždarbis su NT įkeitimu tikrai atrodė labai gerai. Nors jau tada profesionalai sutarė, kad realus grąžos ir rizikos santykis neatrodo ypač patrauklus dėl aprašytų priežasčių.
Šiandien tas santykis atrodo jau net labai negerai. Kadangi tik maža dalis verslų gali realistiškai žadėti mokėti 12–15 proc. grąžą skolintojams, platformų siūlomų projektų pajamingumas per pastaruosius metus išliko iš esmės nepasikeitęs.
Peržiūrint naujausius populiariausių SFPO investicinius projektus visur šviečia ta pati 9–12 proc. grąža. Todėl iš tikrųjų šių projektų rizikos premija nuo istorinių vidurkių yra net sumažėjusi: EURIBOR išaugus 4 proc., o investuotojui siūlomai grąžai nepasikeitus, de facto investuotojas už tą pačią investiciją gauna 4 proc. mažesnę grąžą.
Tuo pačiu metu rinkoje obligacijas LHV ir Šiaulių bankas platina už 10–11 proc. Didžiausi NT investuotojai, pavyzdžiui, „Lords LB“, skolinasi už 6 proc. plius 6 mėnesių EURIBOR. Šimtus milijonų valdančios institucijos, kaip INVL, leidžia atsinaujinančios energetikos projektų obligacijas už 10 proc. O didžiausi vietiniai verslai, pavyzdžiui, „Modus Grupė“, skolinasi už 7 proc. plius 6 mėnesių EURIBOR. Daugiau plėstis čia neverta, nes vien mano pačio straipsnių, apie obligacijas ir jų grąžas, žurnale „Investuok“ susidarys jau ne viena dešimtis.
Bet iš esmės, galima apibendrinti ir taip, kad rimčiausi ir žinomiausi vietiniai vardai, kurių dalis turi investicinius reitingus, siūlo tokią pačią grąžą kaip bevardžio vystytojo statomi kotedžai beveik Vilniaus rajone, vos už 2 valandų kelio nuo Vilniaus ženklo ties Grigiškėmis.
Akivaizdu, kad obligacijų siūlomas grąžos ir rizikos santykis šiandien yra daugybę kartų geresnis. Net ir paties nuostabiausio platformų siūlomo projekto lyginti su, tarkime, Šiaulių banko obligacijomis, pakankamai neišgėrus, tiesiog neišeina.
Nors gali skambėti griežtai, tokia yra realybė. Ją mažmeniniai investuotojai privalo priimti ir atlikti būtinus sprendimus bei veiksmus. Kol mažmena nepakeis savo elgesio ir aklai investuos į viską, kas atsiranda jų pamėgtoje platformoje, tol į tas platformas eis visi projektai, kurių nenori liesti obligacijų pirkėjai, ir finansuosis už tą grąžą, kurią dabar moka investicinio reitingo bendrovės.
Kitaip sakant, kol jūs nepakeisite savo elgesio ir nereikalausite arba (a) geresnės kokybės projektų, arba (b) didesnės rizikos premijos – geriausia reikalauti abiejų, – tol prisiimsite didesnę nei vidutinę ekonominę riziką su mažesne nei vidutine grąža. Investuojant tokia situacija nėra pati palankiausia.
Šiek tiek optimizmo
Šio teksto griežtumas ir sarkazmas nereiškia, jog turite atsisakyti savo pamėgtų platformų. Šiuo metu SFPO tikrai siūlo įdomių projektų su visai patenkinama grąža. Ypač jei įvertinsime faktą, kad tie projektai yra lengvai prieinami net mažoms sumoms. Skirtingai nei obligacijų emisijos, kurios nėra nei tokios dažnos, nei tiek lengvai prieinamos mažmenai su keliais šimtais eurų.
Tiesiog būtina itin atidžiai vertinti, į ką ir kodėl investuojate. Visuomet abejoti projekto kokybe, kelti klausimus, patiems įvertinti užstatus. Negalite tikėti, kad rizikos analizę už jus gali padaryti platforma. Šią atsakomybę privalote prisiimti patys. Kitaip liksite kvailio vietoje su labai keistu rizikos ir grąžos santykiu.
Geri laikai pasibaigė. Tai reiškia, kad išliks ne visi. Tai reiškia, kad vidutinės grąžos, labai tikėtina, mažės, daugės nemokumo, kitokių nemalonių situacijų. Bet iš to bus ir naudos: išliks tik stipriausi ir geriausi, visos pusės išmoks įvairių pamokų.
Jei teisingai pasirinksite tiek tarpininkus, tiek projektus, viskas bus gerai. Bet išmokti juos atsirinkti jau yra būtina. Laikai, kai uždirbti galėjo bet kas iš bet ko, praėjo. Kokybinė diskriminacija ir rimtesnė analizė tapo privalomu sėkmingo investuotojo įrankiu. Bet tam ir skirtas žurnalas „Investuok“, turbūt tam jį ir skaitote, kad suprastumėte kaip atskirti gerą daiktą nuo tiesiog daikto – tad skirkite daugiau laiko savo investicijoms, tarpininkų ir projektų atrankai. Tik taip neteks vėliau pykti, kad kažkuo pasitikėjote, o jūsų pinigai dingo. Rinkoje uždirbama ne iš pasitikėjimo, o iš kritiškos ir griežtos analizės.
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.
Gruodžio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
- Viršelio tema – kas valdo dirbtinio intelekto rinką? Kas čia tie, kurie iš DI proveržio uždirbs daugiausiai? Aiškinamės kokios įmonės lyderiauja šioje begalinio perspektyvumo srityje ir kuo investuotojams vertėtų pasidomėti rimčiau.
- Aktualija: centriniai bankai sako „stop“ – atrodo, kad griežtinimui pagaliau atėjo pabaiga.
- Vertybinių popierių biržos rubrikoje – auksinis Baltijos biržų penketukas – kurios Baltijos biržos akcijos šiemet investuotojams sugeneravo didžiausią grąžą ir kas lėmė tokį akcijų brangimą.
- Sutelktinis finansavimas: apie tai, ką reiškia išlindę vėlavimai, kiek tai grėsminga ir ką galvoti investuotojams.
- NT rubrikoje – apie tai, kad investuotojai į NT niekur nedingo – interviu su praktikais, kur jie šiuo metu žvalgosi, kur investuoja ir kokias perspektyvias kryptis įžvelgia. Atskiras kampas, kituose straipsniuose, ne tik apie įsigijimą, bet ir apie pardavimą – kaip esamoje aplinkoje parduoti gaunant tinkamą kainą? Na ir žinoma nuomos klausimai – šį kartą pasvarstymai apie tai, kaip investuotojai gali pasinaudoti išperkamosios nuomos produktais.
- Požiūryje kalbiname investicijų senbuvį Andrių Barštį – apie jo beveik 30 metų trunkančių investicinių kelionių aukščiausius ir žemiausius momentus, per laiką nugludintas įžvalgas ir išminties paieškas.
- Pasaulio žvaigždės – nagrinėjame kaip III ketvirtį savo investicinius portfelius keitė garsiausi pasaulio investuotojai, bandome suprasti kodėl ir ką gal būt galima prisitaikyti sau.
- Kriptopasaulyje – apie labai laukiamą JAV vertybinių popierių komisijos leidimą paleisti pirmuosius „tikrus“ kriptoturto ETF ir padaryti juos prieinamus mažmeniniams investuotojams. Kas pasikeis?
- Įžvalgose – visa esmė apie pensijas ir pensijų fondus – kiek, kodėl ir kokie rezultatai.
- Ir dar daug kitų temų: interviu, komentarai, patarimai, įžvalgos, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, kripto apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos: www.investuok.eu