Darbo savaitę sutrumpino prieš 100 metų
„Juolab kad darbo dienų savaitė paskutinį kartą buvo sutrumpinta (nuo 6 iki 5 darbo dienų) kone prieš šimtą metų, kai 1926 metais Henris Fordas sutrumpino darbo savaitę savo gamyklos darbuotojams, nesumažindamas jiems darbo užmokesčio.
H. Fordas savo sprendimą grindė tuo, kad turėdami daugiau laisvo laiko darbuotojai daugiau išlaidaus (ir galbūt pirks jo pagamintus automobilius), taip pat dirbs efektyviau“, – feisbuke rašo ekonomistas.
Didžioji depresija, kylanti komunizmo ir karinių konfliktų grėsmė bei stiprėjanti gyventojų kova dėl geresnių darbo sąlygų lėmė tai, kad 1938 metais JAV oficialiai buvo įvesta 5 darbo dienų savaitė, o XX amžiaus viduryje didžioji dauguma pasaulio valstybių perėjo nuo 6 iki 5 darbo dienų savaitės, primena ekonomistas.
Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad buvo išimčių: Kinija oficialiai prie 5 darbo dienų savaitės perėjo tik 1995 metais, o Indijoje ar Meksikoje dauguma darbuotojų iki šiol dirba 6 dienas per savaitę.
Faktinių darbo valandų skaičius mažėja
Ž. Mauricas tęsia, kad nors dauguma pasaulio šalių formaliai tebetaiko 5 darbo dienų savaitę, faktiškai dirbtų valandų skaičius pastaruosius dešimtmečius tolygiai mažėja, ypač išsivysčiusiose Europos šalyse.
„Štai Europos Sąjungoje dirbantys darbuotojai 2022 metais vidutiniškai dirbo 2 proc. mažiau valandų nei prieš 10 metų ir 4 proc. mažiau nei prieš 20 metų. O Danijos darbuotojai dirba net 20 proc. mažiau valandų nei prieš 50 metų. Danija formaliai taiko ne 40, kaip daugumoje kitų Europos šalių, o 37 darbo valandų savaitę“, – rašo jis.
„Įdomu tai, kad Europos Sąjungoje trumpiausiai, bet ne mažiausiai, dirba Vokietijos, Danijos, Nyderlandų, Austrijos, Švedijos ir Norvegijos darbuotojai, o ilgiausiai (bet ne daugiausiai) – Rumunijos, Estijos, Kroatijos, Čekijos, Lenkijos ir „tingiosios“ Graikijos darbuotojai“, – vardija ekonomistas.
Lietuviai dirba ilgiau nei ES vidurkis
Jis atkreipia dėmesį, kad lietuviai dirba kiek daugiau valandų nei ES vidurkis, bet kiek mažiau nei japonai ar amerikiečiai.
„Dar įdomiau tai, kad Europoje ilgiausiai, bet tikrai ne daugiausiai, dirba Rusijos gyventojai, o iš visų EBPO šalių ilgiausiai dirba 6 darbo dienų savaitę tebeturinčių Kolumbijos ir Meksikos gyventojai. Jie dirba 40 proc. daugiau, tačiau uždirba 2-3 kartus mažiau nei lietuviai“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Anot jo, pastaruoju metu pasaulyje daugėja iniciatyvų taikyti 4 dienų darbo savaitę – tiek atskirų įmonių, tiek valstybiniu mastu, tačiau 4 dienų darbo savaitės idėja galėtų tapti realybe tik bendromis visų pasaulio šalių pastangomis, kad nebūtų pernelyg iškreipta konkurencinė aplinka.
„Būtų simboliška ir džiugu, jei pasaulio šalys, H. Fordo sprendimo sutrumpinti darbo dienų savaitę nuo 6 iki 5 dienų 100 metų jubiliejaus proga, 2026 metais susitartų dėl darbo dienų sutrumpinimo nuo 5 iki 4 darbo dienų savaitės“, – pažymi jis.
Lietuvoje kai kurios įmonės jau taiko
Keturių darbo dienų savaitė tampa realybe vis daugiau įmonių tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse. Jungtinėje Karalystėje atliktas iki šiol didžiausias keturių darbo dienų tyrimas parodė, kad daugelis jame dalyvavusių įmonių neketina grįžti prie įprasto darbo dienų standarto.
Šį naują darbo modelį savo praktikoje išbandė ir „Vilniaus šilumos tinklai“, kurių pozityvi patirtis rodo, kad tai ne tik padeda sutaupyti, bet ir padidina darbuotojų motyvaciją. Apie tai Delfi rašė čia.
Tačiau kai kurie ekspertai pabrėžia, kad priėmus sprendimą trumpinti darbo savaitę ES mastu, kiltų problemų.
„Faktiškai dabartinėmis sąlygomis tokios galimybės jau yra užtikrintos. Kaip minėjau – įmonės ir atskiri žmonės pasirenka tokias schemas. Bet jeigu mes tai darytume nacionaliniu lygiu, tai šiandien iškiltų problemos“, – įžvalgomis LNK eteryje dalijosi Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis.
Jis teigė, jog pagrindinė problema būtų tokia – trumpesnė darbo savaitė pareikalaus daugiau darbo jėgos. „Faktiškai Lietuvai tai būtų labai įtemptas klausimas, visai ES klausimas“, – kalbėjo jis.