Lietuviai daugiau pajamų skiria taupymui
„Euromonitor International“ duomenų analitikė Aistė Navaitytė pažymi, kad prieš COVID-19 viruso sukeltą krizę buvo prognozuojama, kad Lietuvos namų ūkiai ir toliau palaikys vartojimo tendenciją, kai yra išleidžiama daugiau negu uždirbama. Kitaip tariant, kai yra skolinamasi, norint sumokėti už pirkinius.
„Metų pradžioje buvo prognozuojama, kad Lietuvos namų ūkiai 2020 metais išleis apie 0,54 proc. daugiau, nei uždirbs. Tačiau karantino laikotarpis ir dabartinė šalies ekonominė situacija sudaro sąlygas teigti, kad taupymo tendencijos namų ūkiuose turėtų smarkiai pasikeisti“, – įžvalgomis dalijasi analitikė.
„Euromonitor“ duomenys rodo, kad lietuviai pastaruosius kelerius metus nebuvo linkę taupyti. Pavyzdžiui, pernai gyventojų išlaidos buvo 188,4 mln. Eur didesnės nei pajamos. 2018 m. skirtumas tarp pajamų ir išlaidų – dar didesnis. Gyventojai išleido 712,7 mln. Eur daugiau, nei gavo pajamų. Šiemet prognozuojama, kad situacija bus visai kitokia, – lietuviai sutaupys apie 31,7 mln. Eur.
Vertinant ketvirčio gyventojų išlaidų duomenis, prognozuojama, kad bendros disponuojamos namų ūkių pajamos šiemet Lietuvoje turėtų sumažėti apie 2,3 proc., lyginant su 2019 m. pajamomis.
Bendrosios namų ūkių išlaidos taip pat turėtų sumažėti apie 3 proc. Kadangi išlaidos sumažės labiau nei pajamos, tikimasi, jog Lietuvos namų ūkiai pradės taupyti ir turės galimybę skirti apie 0,11 proc. savo disponuojamų pajamų santaupoms.
„Atsižvelgiant į tai, kokios yra pajamų ir išlaidų tendencijos, matome, kad dėl krizės išlaidos sumažėjo daugiau negu pajamos, todėl lietuviai turėtų daugiau savo pajamų skirti taupymui“, – atsižvelgdama į visus ekonominius rodiklius prognozuoja A. Navaitytė, tačiau priduria, kad per metus situacija gali keistis.
Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvos namų ūkiai yra linkę daugiau išleisti, nei taupyti. Estijoje namų ūkiai pernai santaupoms skyrė apie 8,9 proc. pajamų, kai tuo pačiu laikotarpiu Latvijoje taupymo norma siekė 3,2 proc., o Lietuvoje ji buvo neigiama (-0.65 proc.).
Nors logika sakytų, kad taupyti geriausiai ekonominio pakilimo metu, tiek ankstesnė krizė, tiek šis karantinas dar kartą atskleidė mūsų žmogišką prigimtį – taupyti lietuviai ėmė vos karantinui prasidėjus, o balandžio mėnesį taupančiųjų kiekis augo itin sparčiai, pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
„Mūsų klientų duomenys rodo, kad 4 iš 5 žymiai didinę savo santaupas iki šiol neturėjo sukaupę 3 mėnesių saugumo pagalvės. Ir tai yra labai smagu, nes, tikėtina, pradėję taupyti šį įprotį bent dalis žmonių išlaikys ilgesnį laiką“, – sako J. Cvilikienė.
Praėję, kaip ir pastarieji keleri metai, išsiskyrė smarkiai augančiu vartojimu, tad, priešingai, nei šiuo metu daugelis lietuvių nesuko galvos dėl taupymo ir investavimo.
„Vis didesnės sumos buvo skiriamos nebūtinoms prekėms – grožio paslaugoms, kavinėms, kelionėms, o taupymas, investavimas į trumpesnį ar ilgalaikį finansinį stabilumą prioritetu buvo nedaugeliui. Karantino metu smarkiai išaugo tiek taupančių, tiek investuojančių žmonių dalis“, – pastebi pašnekovė.
Anot jos, nereikia pamiršti, kad pats karantinas apribojo daugelį galimybių išlaidauti. Tad nemažai daliai žmonių pavyko susitaupyti natūraliai rūbų atnaujinimo, laisvalaikio, atostogų, pramogų sąskaita.
Gegužę gyventojų išlaidos didėjo
Vertindamas atsiskaitymus el. parduotuvėse SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebi, kad gegužę žmonės išlaidavo daugiau. Tačiau jis šią tendenciją sieja su tuo, kad daugiau parduotuvių, prekybininkų ir paslaugų tiekėjų galėjo fiziškai tiekti savo pardavimų paslaugas, todėl žmonės drąsiau išlaidavo.
„Negalima sakyti, kad grįžome į ankstesnį išlaidavimą prieš karantiną. Reikia suprasti, kad turėjome labai didžiulę duobę balandžio mėnesį, tad kalbant apie vartojimą, šiuo metu stebime lipimą iš duobės“, – laidoje „Delfi Rytas“ įžvalgomis dalijasi ekonomistas.
T. Povilauskas konstatuoja faktą, kad mėnesį arba du negrįšime į metinį prieaugį, kad būtų galima sakyti, jog prekyba vėl didesnė nei prieš metus.
„Jeigu balandį Lietuvoje prekyba smuko maždaug 18 proc., tai gegužę buvo šiek tiek daugiau nei 5 proc. kritimas. Tai jau šiek tiek optimistiškiau žvelgiame ir žengiame į vasarą“, – pastebi jis.
„Nuo kovo pradžios registruotų bedarbių skaičius padidėjęs beveik 40 tūkst. Akivaizdu, kad nedarbo išmokos yra mažesnės nei darbo užmokestis. Be to, beveik 100 tūkst. žmonių turėjo nedarbingumo pažymėjimus, nes prižiūrėjo vaikus, jų pajamos irgi mažesnės nei įprastai. Atsiskaitymų statistikoje šie duomenys, manau, irgi atsispindėjo“, – kiek pirkimas atspindi gyventojų realią finansinę situaciją, komentuoja ekonomistas.
Pastarųjų kelių savaičių atsiskaitymų kortelėmis duomenys atskleidžia kelias įdomias tendencijas. Anot T. Povilausko, kai žmonės negali išleisti pinigų paslaugoms, daugiau jų išleidžia prekėms. Tikėtina, kad ši tendencija, nors ir po truputį silpnės, vis dar darys teigiamą įtaką ne maisto prekių prekybai.
Gyventojai pastaruosius du mėnesius daugiau laiko praleido ir, tikėtina, toliau praleis savo namuose, sodybose ar soduose.
„Kai žmonės daugiau praleidžia laiko savo aplinkoje – namuose, sodybose, soduose, net atmetus sezoniškumą, smarkiai išaugo statybinių medžiagų, buitinių prekių pirkimai – viskas, kuo galima pagražinti savo buitį. Stebime metinį teigiamą pokytį. Žmonės investuoja į savo aplinką“, – pasakoja T. Povilauskas.
Pastarosiomis savaitėmis daugėjo atsiskaitymų kortelėmis ir drabužių bei avalynės parduotuvėse. Tokia tendencija turėtų bent kažkiek paguosti drabužių ir avalynės prekiautojus, kuriems balandis buvo labai sudėtingas mėnuo, kai pajamos krito daugiau negu 70 procentų.
„Pirkimai sugrįžta. Ne visi žmonės gali ištverti du mėnesius nepirkę, tad gegužės antroje pusėje drabužių prekyba smarkiai ūgtelėjo“, – sako ekonomistas.
Gyventojai metams užsipirko kruopų
Tuo metu mažmeninė prekyba prekybos tinkluose, kur dominuoja maistas, buvo stabili. „Tai mažiausiai streso turėjęs sektorius. Streso turėjo gal todėl, kad kovą buvo dideli maisto užsipirkimai, bet apyvartų metinis pokytis svyruoja arti nulio. Konkurencija tarp prekybos tinklų taip pat yra paaštrėjusi, nes susigrąžinti pirkėja nėra taip lengva“, – pastebi jis.
Žmonės yra užkaupę tam tikro segmento maisto atsargų, pavyzdžiui, kruopų pirkimai išaugo 8 kartus.
„Kai kurie žmonės tikriausiai kruopų užsipirko metams. „Google Mobility“ rodo, kad praėjusią savaitę žmonių užėjimas į prekybos centrus grįžo į normalų lygį. Žmonės vėl vaikšto ir perka.
Konditerija, saldainiai – visų ne pirmo būtinumo prekių pardavimai per karantiną smuko. Kuo rečiau užeini ir perki labiau suplanuotai, tuo mažiau perki niekučių. Dabar dažnėja momentiniai užėjimai“, – komentuoja T. Povilauskas ir priduria, kad vis dar neaišku, kada atsigaus nepirmo būtinumo prekės, t. y. brangesni pirkiniai – automobiliai, elektroninė įranga.
Taupymas – visų krizių ženklas
Anot ekonomisto, buvo žmonių, kurių pajamos karantino metu nesusitraukė, o galimybės išleisti pinigus sumažėjo, – gauti tam tikrų paslaugų buvo sudėtinga. Todėl akivaizdu, kad žmonių taupymas padidėjo, o tai esą yra visų krizių ženklas.
„Panašu, kad birželį gali būti, kad tie, kas sutaupė, tuos pinigus bandys išleisti. Tačiau reikia atsargiai žiūrėti, kad yra žmonių, kurie nukentėjo ir kurie nukentės dar artimiausiu metu. Psichologiškai, kai lipame iš duobės, turintys pinigų nori juos išleisti, nes jų pataupė. Visgi nereikėtų pamiršti, kad rudenį, labai tikėtina, bus antroji banga, tai pinigų juodai dienai reikės‘, – pažymi T. Povilauskas.
Ekonomistas įsitikinęs, kad kovą, balandį ir gegužę matėme idealų vadovėlinį pavyzdį, ką reiškia taupyti juodai dienai.
„Kalbant apie 3-6 mėn. santaupų rezervą juodai dienai, kas turėjo santaupų ir jų pajamos sumažėjo, tam ir reikia taupyti, kad tų išlaidų nemažintum. Tą patį siūlome žmonėms, kurie dar nėra sukaupę rezervų, santaupų, pagalvoti apie žiemą – jei bus didesni ekonomikos stabdymai, iki rudens, žiemos jų sukaupti“, – pataria ekonomistas.
Kaip ir kam taupyti?
J. Cvilikienė pažymi, kad taupant kaip ir visose gyvenimo srityse nereikia persistengti. Kaip ir T. Povilauskas ji atkreipia dėmesį, kad svarbu turėti 3-6 mėnesių savo išlaidų dydžio saugumo pagalvę nenumatytiems atvejams.
„Kitas svarbus tikslas – taupyti savo senatvei, nes labai tikėtina, kad ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei ir senstant visuomenei, nemaža dalimi už orias pajamas pensijoje būsime atsakingi patys.
Turint vaikų, būtina, nors nedidelėmis sumomis, taupyti jų savarankiško gyvenimo pradžiai. Tad 20 proc. nuo pajamų skiriant šiems pagrindiniams tikslams, jau galima būtų sakyti, kad esame savo ateitimi pasirūpinę“, – patarimais dalijasi finansų ekspertė.
„Būtina rasti balansą tarp savo ir šeimos saugumo bei tolesnio sveiko vartojimo. Vis tik pirmas tikslas yra pasirūpinti savo saugumo pagalve, o jau paskui rūpintis aplink esančiais verslais ir solidarizuotis su valstybe. Nes priešingu atveju netrukus gali tektis rūpintis jau mumis“, – sako ji.