„Siekiame užtikrinti tvarų socialinio draudimo pensijų augimą. Kitais metais socialinio draudimo senatvės pensijos augs kiek daugiau nei 12 proc., kai prognozuojama, kad vidutinis šalies darbo užmokestis – 7,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc. Taigi pensijos augs sparčiau, nei dirbančiųjų pajamos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.

2024 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.

Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – 49,4 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.

Senatvės pensijų augimas

Kaip nurodoma ministerijos pranešime žiniasklaidai, Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Nuo 2022 m. nustatytas papildomas individualiosios pensijų dalies indeksavimas užtikrina nuoseklų artėjimą tikslo link. Pensijų indeksavimui 2025 m. prireiks 622,3 mln. eurų.

Pensijų indeksavimo dydžiams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas.

Socialinio draudimo rezervas

Pranešime rašoma, kad pakankamai didelis pastarojo meto dirbančiųjų skaičius ir stabili ekonominė situacija leidžia ir toliau kaupti socialinio draudimo rezervą galimiems ateities ekonominiams sunkumams, ateityje užtikrinant stabilų ir nepertraukiamą pensijų mokėjimą esamiems pensininkams. Kaupiamas rezervas leistų užtikrinti stabilų pensijų ir kitų išmokų mokėjimą svyruojant pajamoms.

Valstybė išsikėlusi tikslą sukaupti vienerių metų socialinio draudimo rezervą. Planuojamos 2025 m. „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 7,9 mlrd. eurų, taigi rezervas sudarys  44,3 proc. planuojamos išlaidų sumos. Laukiama, kad pasibaigus 2024 m. socialinio draudimo rezerve bus sukaupta beveik 3,5 mlrd. eurų.

Pensijų indeksavimas 2020-2024 m.

2024 metais laukiama, kad vidutinė senatvės pensija pasieks 600 eurus. Lyginant su 2023 m., vidutinė senatvės pensija padidėjo 61 euru, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu padidėjo 66 eurais ir siekia 640 eurų.

2023 metais pensijos vidutiniškai didėjo apie 12 proc. vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 513 iki 574 euro, t. y. 61 euru.

Senatvės pensija su būtinuoju stažu

2022 metais pensijos buvo didintos du kartus: sausį ir liepą. Bendrai paėmus, pensijų augimas 2022 m. buvo 16-17 proc., t. y. vidutinė senatvės pensija padidėjo 70 eurų –  nuo 413 eurų (2021 m. gruodžio mėn.) iki 483 eurų (2022 m. gruodžio mėn.), o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 441 iki 513 eurų (72 eurais).

2021 metais pensijos vidutiniškai didėjo apie 10 proc. Vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 376 eurų iki 413 eurų, t. y. 37 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 400 iki 441 euro, t. y. 41 euru.

Vienišo asmens išmoka

Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 42,29 euro (šiemet – 38,23 euro).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)