„Esu girdėjęs gandų, kad pigių skrydžių bendrovės pakelia kainas, kai kelis kartus atsidarai kokios krypties paiešką. Galvojau, kad daugiau mažiau gandai. Bet pačiam nutiko tokia situacija pigių skrydžių avialinijų puslapyje. Ieškant tinkamiausios skrydžio datos kainos pakilo akyse. Ištryniau „cookies“ ir vualia - kaina vėl maža. Verta žinoti“, - savo patirtimi socialiniame tinkle dalijosi DELFI skaitytojas.

Šis patarimas netruko susilaukti kitų patarimų, pavyzdžiui, kad panaši situacija susiklosto ir kai žmogus nori nusipirkti du bilietus.

„Panašiai ir su 2 bilietais - kai antras jau brangesnis būna. Vienu metu per du kompiuterius galima abu pigiai nupirkti“, - patarimu pasidalijo kitas žmogus

Be to, keliautojai dalijasi patarimais, kad slapukus verta išsitrinti ne tik ieškant skrydžių bilietų, bet ir nuomojantis automobilį.

Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Bartkus DELFI komentavo, kad apie tokius modelius yra girdėjęs.

Simonas Bartkus
„Man tokiais atvejais teko domėtis, o šis elgesys galėtų būti logiškas ir paaiškinamas, bet nesu su tuo asmeniškai susidūręs. Galbūt kažkas tokius dalykus naudoja, bet, veikiausiai, ne masiškai, o tam tikromis aplinkybėmis ar tam tikroje sistemoje“, - mano S. Bartkus.

Jo manymu, žmonės gali apsigauti, nes aviacinės sistemos stebi vartotojų elgesį ir, jei konkrečiu maršrutu ta pačia data dažnai ieškoma bilietų, kainos turėtų kilti.

„Šiuolaikinės aviacijos kainodaroje svarbu pastebėti, kad tomis dienomis, kai visi nori skristi, bilietų neparduoti per pigiai. Galbūt tai yra ir technologijų pasekmė, kai pastebima, ko žmonės dažnai ieško“, - kalbėjo jis.

Pašnekovas primena, kad JAV prieš kelerius metus buvo atliktas eksperimentas, kaip keičiasi automobilių nuomos pasiūlymai, priklausomai nuo to, kokiu interneto ryšiu, iš kokio kompiuterio ir iš kurios vietos jų ieškoma.

„Buvo pastebėta, pavyzdžiui, kad iš kuo brangesnio kompiuterio jungiamasi, tuo aukštesnės kainos rodomos, - pasakoja S. Bartkus. - Eksperimento esmė: buvo iš kelių kompiuterių tuo pačiu metu ieškoma to paties automobilių nuomos pasiūlymo ir rodytos skirtingos kainos.“

Rytis Šumakaris
Kelionių organizatoriaus „Novaturas“ pardavimų vadovas Rytis Šūmakaris pasakojo tyrinėjęs tokius pranešimus ir nagrinėjęs, kaip veikia pigių skrydžių bendrovių verslo modeliai.

„Tokia technologija yra mistifikuota, nors ji yra galima. Kiek pats esu bandęs ir slapukus trinti, ir ieškoti iš skirtingų kompiuterių, ir jungtis skirtingus interneto ryšius: tiek Wi-Fi, tiek stacionarų interneto ryšį, tiek mobilų internetą. Bandžiau ir penktą, dešimtą, penkioliktą, dvidešimtą paspaudimus – kaina nepradeda kilti“, - kalbėjo R. Šūmakaris.

Pasak jo, kaina pradeda kilti priklausomai nuo skrydžio datos, kuo ji labiau artėja, tuo kainos stipriau didėja.

„Tokiu atveju skrydžių bendrovės per daug rizikuotų, kaip sakoma, žaidimas nevertas žvakių. Rizika atrodo didesnė nei galimas uždarbis“, - komentavo R. Šūmakaris.

Jis pasakoja, kad ne paslaptis, kad skrydžių bendrovės bilietus suskirsto kainomis: pirmieji bilietai pigiausi, kiti – brangesni. Dėl šios priežasties žmogui, perkančiam antrą bilietą, pastarasis gali kainuoti brangiau. Tačiau paaiškinti, kaip pagrįsti teiginius, kad bilietus perkant po vieną jie yra pigesni, nei perkant visus kartu, R. Šūmakaris nesiėmė, nes su tokiais atvejais jis nesusidūrė.

„Aš tokių dalykų per šešerius metus nepastebėjau. Aišku, viskas tobulėja, bet nematau pagrindo taip diskriminuoti vartotojų. Skrydžių bendrovės jau turi kainų kvotų verslo modelį, kuris jiems turi garantuoti pajamingumą, jie turi dinaminę kainodarą, tai prie to dar imtis diskriminavimo pagal IP adresą yra nelogiška ir gali sugriauti egzistuojančią kainodarą“, - kalbėjo R. Šūmakaris.

Visgi, jis sako, kad pigių skrydžių bendrovės savo veiklos pobūdį Lietuvoje yra pakeitusios: jų paslaugų kainos – padidėjo, nes anksčiau jie dempingavo rinką.

„Šias jų nuodėmes galima vardinti, bet muškime už tai, už ką verta, o ne dėl gandų“, - apibendrino R. Šūmakaris.

Rimvydas Širvinskas
Rimvydas Širvinskas, pigių kelionių platformos makalius.lt įkūrėjas, sako, kad tokių gandų yra girdėjęs, bet niekada nematė jų įrodymų.

„Tikrai nesu pastebėjęs tokio dalyko ir jau daugeliui klientų esu įrodęs, kad tai yra netiesa. Bent jau pigių skrydžių bendrovės tokių dalykų nedaro“, - kalbėjo R. Širvinskas.

Pasak jo, kaina kyla tuomet, kai išperkami pigesni bilietai ir toliau jau parduodami brangesni, bet kaina kyla visiems ir ji nesumažėja, jei ieškantysis išsitrins slapukus.

Visgi, anoniminiu norėjęs likti kelionių agentūros atstovas DELFI komentavo, kad kainos ir slapukai susiję, tačiau tai pavyksta pamatyti ne kiekvieną kartą.

„Būna taip, kad kai ieškai to paties skrydžio, pavyzdžiui, ieškai kuo pigesnio bilieto į Berlyną. Vis tas pačias datas suvedi ir kiekvieną dieną tikrini. O kaina ima vieną dieną ir pakyla. Išsivalai „cookies“ ir matai tą pačią mažą kainą, kokią matei vakar ar užvakar“, - savo pastebėjimais dalijosi jis.

Pasak pašnekovo, tačiau tai pasitaiko ne kiekvienu atveju ir visiškai nepasitaiko, jei kaskart skrydžių ieškoma į skirtingus miestus.

„Maniau, tai jau seniai visi žino, kad verta vis „cookies“ išsitrinti“, - apibendrino jis.

Kelionių organizatoriaus „Travelinline Baltics“ rinkodaros vadovas Tadas Rimkus DELFI taip pat patvirtino, kad tokie atvejai yra galimi.

„Pigių skrydžių pardavimų sistemos yra sudėtingi algoritmai, o kaip kainos kinta yra daugybė formulių. Ne visada taip būna, bet pasitaiko, kad naršant, bet neperkant, kaina pradeda kilti, bet tai nėra 100 proc. taisyklė ir ne visada taip būna. Kada taip nutinka, sunku pasakyti, bet, veikiausiai, yra sekamas vartotojo elgesys. Tokiu atveju išsitrynus slapukus, sistema jus turėtų suvokti kaip naują vartotoją ir parodyti mažesnę kainą“, - kalbėjo T. Rimkus.

Jo teigimu, perkant didesniu bilietų kiekius, juos taip pat verta pirkti ne visus iš karto: taip yra didesnė tikimybė pataikyti į pigesnių bilietų algoritmus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (85)