Ta pati situacija nutiko jau antrą kartą
Į Delfi kreipėsi moteris, kurios dukra vasarą įsidarbino padavėja vienoje Šventosios kavinėje ir liko nusivylusi gautu atlygiu.
„Pasibaigus mokslo metams dukra nusprendė per vasarą padirbėti vienoje kurorto kavinėje „Po liepa“. Pasirašius darbo sutartį, joje buvo nurodyta, kad bus dirbama po 8 valandas, 5 dienas per savaitę. Aišku, čia tik formalumai, nes pradėjus dirbti buvo dirbama po 10 ir daugiau valandų, teko dirbti ir nuo 10 iki 24 val. Dukra išdirbo 11 dienų ir teko labai nusivilti, kai sulaukė vadinamo atlygio, į sąskaitą buvo pervesta 95 eurai“, – pasakoja Jūratė.
Tiesa, jos dukra įmonėje „Euroveta“ įsidarbino ne pirmą kartą. Praeitą vasarą ji taip pat čia dirbo iki savaitės ir uždirbo itin menką sumą.
„Tada ji taip pat gavo mažą algą – gal 60 eurų. Tuo metu mes gal taip nesureagavome, galvojome, kad kiek padirbo, tiek ir gavo. O dabar kai išdirbo vos ne dvi savaites, ir parodė, kiek jai pervedė, galvojau paskambinsiu ir aprėksiu tą savininkę. Iškart kreipėmės į Darbo inspekciją“, – sako moteris.
Maža to, jos dukrai dar teko susimokėti 35 eurus už apgyvendinimą ir beveik kasdien mokėti po 1 eurą už valytojos darbą. Apie tai esą sutartyje nebuvo paminėta, o joje nurodytas valandinis atlygis – 5,15 Eur prieš mokesčius.
„Sutartyje nebuvo paminėta, kaip bus apskaičiuotas atlygis, ir kas dar papildomai bus išskaičiuota, todėl ir pradėjau kelti šį reikalą į viešumą. Jei patys padavėjai neplauna grindų, tai už juos neva tai padarys valytoja, todėl nuo kiekvieno – po 1 eurą. Padavėjų dirba nemažai, dauguma jų – jauni moksleiviai“, – pažymi moteris.
Pašnekovės teigimu, mergina viršininkų paprašė algalapio, bet jai buvo pasakyta, kad tokių neturi, todėl pateikė sąsiuvinyje apskaičiuotą darbo užmokestį. Jis buvo skaičiuojamas ne pagal darbo sutartį, o tiesiog 5-6 proc. nuo per dieną aptarnautų klientų išleistos sumos.
„Arbatpinigių ji susirinkdavo, tai, matyt, savininkė galvojo, kad padavėjai susirinks algą iš arbatpinigių“, – svarsto Jūratė.
Pradėjus aiškintis, pervedė likusią sumą
Apie šią situaciją šeima jau informavo Valstybinę darbo inspekciją (VDI), po mėnesio suplanuotas ir darbo ginčų komisijos posėdis. Tačiau po Delfi arba VDI specialistų kreipimosi į įmonę kavinės savininkė merginai pervedė likusią sumą. Taigi iš viso buvo sumokėta apie 766 eurai.
„Kai sužinojo, kad kreipėmės, per du kartus pervedė likusią sumą, bet mes nemokame apskaičiuoti, ar iš tikrųjų čia visa suma, ar kiek nors trūksta, bet jau panašiau kiek ji uždirbo. Savininkė mums jau skambino, prašė taikiai spręsti klausimą. Ji neigia, kad blogai apskaičiavo atlyginimą, sako, kad neva buvo mažai klientų buvo, padavėjai mažai dirbo, o vaikai – nepatyrę“, – nusivylimo neslepia moteris.
„Apie šią situaciją norisi viešinti per visus įmanomus informacijos kanalus, kad tokie neva verslininkai nustotų apgaudinėję jaunus žmones, kurie eina dirbti, tikėdamiesi gauti teisingą darbo užmokestį, o ne pašalpą, kurios net pašalpa nepavadinsi“, – priduria ji.
Delfi bandė susisiekti su įmonės „Euroveta“ savininke telefonu ir el. paštu, tačiau to padaryti nepavyko. Gavę jos komentarą, tekstą papildysime.
Kada ir kur galima kreiptis?
VDI primena, kad dėl nepagrįsto žalos išieškojimo, nesumokėto ar nepilnai sumokėto darbo užmokesčio asmuo turi teisę per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, kreiptis su rašytiniu prašymu į darbo ginčų komisiją.
VDI gavus rašytinį pranešimą/skundą dėl konkrečios situacijos identifikavimo, bus vertinamos faktinės aplinkybės ir prireikus taikomos administracinio poveikio priemonės.
Inspekcija Delfi patikino, kad daugiau skundų dėl šios įmonės negauta.
VDI primena, kad darbuotojui atliekant darbą pagal darbo sutartį jam už tai atlyginama mokant darbo užmokestį.
„Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį (mėnesio alga) arba už darbo valandą (valandinis atlygis), išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas.
Taip pat darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. Tai yra imperatyvi nuostata ir darbdavys turi jos laikytis, taigi ir pateikti atsiskaitymo lapelius/algalapius kiekvieną mėnesį“, – komentuoja VDI.
Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik Darbo kodekso 51 straipsnyje ar kitų įstatymų nustatytais atvejais.
„Grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms; grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų; atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui; išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva“, – atvejus vardija inspekcija.
Pažeidimų pasitaiko kiekvieną vasarą
VDI teigimu, paauglių darbo pažeidimų pasitaiko beveik kiekvieną vasarą.
„Nepilnamečių darbo kontrolei vasaros sezonu skiriamas didesnis dėmesys, ypač vietovėse, kur dažniausiai dirba nepilnamečiai asmenys: Palangoje, Klaipėdoje ir kt.
Dažniausiai nustatomi pažeidimai įmonėse, kur dirba nepilnamečiai, iš esmės nesiskiria nuo kitų įmonių pažeidimų, t. y. nelegalus darbas, darbo laiko reglamentavimo nepaisymas, darbo užmokesčio nemokėjimas, netinkamos darbo sąlygos, maksimalaus darbo laiko bei minimalaus poilsio laiko nesilaikymas“, – vardija VDI.
Inspekcija atskirai fiksuoja informaciją apie nustatytą nepilnamečių nelegalų darbą. 2022 m. per visus metus nustatyta 40 nelegaliai dirbusių asmenų iki 18 metų.