Pokyčių neplanuoja
Dėl šio mokesčio įsigaliojimo buvo apsispręsta dar 2019-ųjų gruodį. Iš pradžių buvo planuota, kad jis įsigalios 2020-ųjų sausį, vėliau, balandžio pradžioje, galiausiai jo data nukelta iki liepos 1-osios, siekiant suteikti daugiau laiko pasiruošimui jį administruoti.
Dabar, kai iki datos, kuomet keičiant automobilio valdytoją arba naujai registruojant automobilį teks patuštinti kišenes, priklausomai nuo jo išmetamo CO2 kiekio, liko mažiau nei mėnuo, dėl koronaviruso sukeltų neramumų mokesčio įvedimo šalies valdžia atsisakyti neketina.
Aplinkos ministerijos strateginės komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Raimonda Karnackaitė sakė, kad keisti įstatymo įsigaliojimo datą gali tik įstatymų leidėjas (Seimas – red. past.), tačiau nurodė, kad kaip ir planuota, motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymas įsigalios liepos 1 -ąją, o jo administravimu užsiims VĮ „Regitra“.
Tiesa, tą patį pasiteiravus dėl artimiausių planų, redakcijai teigė ir „Regitra“ atstovai, tačiau pridūrė, kad institucija darbui būtų pasiruošusi abiem atvejams, net tada, jei įstatymo įsigaliojimą ir būtų nuspręsta nukelti.
„Mūsų tikslas – užtikrinti sklandų jo (registracijos mokesčio- red.) surinkimą į valstybės biudžetą ir klientams paprastą paslaugos teikimą.
Tuo tarpu sprendimus dėl mokesčio įsigaliojimo datos gali priimti tik įstatymų leidėjai. Mes esame pasiruošę darbui abiem atvejais“, – buvo teigiama gautuose atsakymuose.
Nemato nieko blogo
„Delfi“ pasiteiravo, ką apie tokio mokesčio atsiradimą šiandieniniame kontekste ekonomikai išgyvenant ne pačius geriausius savo laikus mano ekonomistai Žygimantas Mauricas ir Nerijus Mačiulis.
Pastarasis tikino, kad šis mokestis vis tiek nepalies tų, kurie buvo labiausiai pažeisti krizės arba tų, kurie galimai gali prarasti pajamas.
„Vis tiek kalba eina apie naujai registruojamus automobilius, tad tie, kas prarado pajamas, abejoja dėl savo ekonominių perspektyvų, tai, turbūt, automobilio nekeis, naujo neįsigis ir jų toks mokestis nepalies.
Vienintelis niuansas šiame kontekste, kad turbūt iš šio mokesčio bus surinkta mažiau lėšų negu buvo planuota, nes tikėtina, kad naujai registruotų automobilių ar perregistruotų bus mažiau nei buvo pernai, bet čia turbūt nieko naujo, nes visų mokesčių bus surinkta mažiau“, – kalbėjo ekonomistas.
Kalbėdamas apie mokesčių sumažinimą jis teigė, jog labiau reikėtų galvoti apie tokius pokyčius, kurie labiausiai užgula mažesnes pajamas ir mažesnį turtą turinčius asmenis.
„Registravimo ir perregistravimo mokestis nėra tai, kas yra aktualiausia mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, tie, kurie naudojasi viešuoju transportu.
Juo labiau, tai nėra reguliarus metinis mokestis, o mokamas tik tada, kai yra naujai registruojamas ar perregistruojamas automobilis, tad tų, kurie nenori, kad šis mokestis paliestų, jų jis ir nepalies“, – teigė jis.
Viena ranka duos, kita ims, bet galėsime apsispręsti
Ekonomistas Žygimantas Mauricas tikino, kad šio mokesčio negalima traktuoti, kaip visiškai naujo šiame kontekste, nes jį buvo bandyta įvesti dar 2018-aisiais, tačiau pridūrė, kad jeigu visuomenė jį taip interpretuos, gali kilti ne tik didelis nepasitenkinimas, tačiau ir kristi vartotojų pasitikėjimas valdžios institucijomis.
„Visgi, tai ir procesinis sprendimas, bet tai įpiltų žibalo į ugnį ir išties klausimas, ar tikrai dabar teisingas metas (įvesti-red.) šiuo metu“, – svarstė jis.
Kita vertus, anot jo, šia kryptimi Lietuvai anksčiau ar vėliau reikės žengti, tačiau daug priklauso ir nuo to, kaip toks mokesčio įvedimas bus pateiktas.
„Tokį mokestį reikia kažkaip gražiai įpakuotį visuomenei.
Kaip pavyzdys: „Mes padidiname neapmokestinamų pajamų dydį (NPD), išmokame išmokas vaikams, pensinio amžiaus žmonėms, bet tuo pačiu metu mes tą mokestį įvedame, nes to reikalauja Europos Sąjunga (ES), mūsų rūpinimasis ateitimi, sveikatos klausimai, nes Lietuva, nepabijokime to žodžio, yra tapusi senų ir dyzelinių automobilių sąvartynu.“
Jeigu bus įpakuota gerai, mokestis išeis labai nežymus ir vien vienkartinės išmokos bus didesnės nei tas mokestis“, – sakė jis ir pridūrė palaikantis šio mokesčio įvedimą.
Paklaustas, ar nuo liepos 1-osios įvedamas mokestis dar labiau nepatuštins ir taip šiuo metu nepilnų gyventojų kišenių, ekonomistas aiškino, kad tai palies nedaugelį.
„Tie žmonės, kurių pajamos nemažos, kurie pirkdavo brangesnius, bet galingus automobilius, jų kišenės gal ir tuštės, bet dėl gerų tikslų, o tų, kurių pajamos mažiausios, jie, tikėtina, gaus kitokią didesnę paramą, tai yra išmokos vaikams, pensininkams, NPD mažinimas.
Na, jiems išeis, kad viena ranka duos, kita paims, bet žmogus turi pasirinkimą, jis gali nepirkti mašinos arba pirkti ekologiškesnę, kuri nepatenka į mokesčio radarą“, – teigė jis.
Vadino beprasmiu mokesčiu
O štai Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis teigė išvis nesuprantantis tokio mokesčio prasmės.
„Aš skeptiškai vertinu automobilio registracijos mokesčio įvedimą dėl fundamentalios tokios sistemos klaidos.
Net jeigu ir ekonominė situacija būtų buvusi geresnė, ši priemonė yra per silpna, kad pakeistų vairuotojų pasirinkimą arba skatintų rinktis švaresnius automobilius. Tai daugiau panašu į eilinę rinkliavą.
Reikėtų garsiau komunikuoti apie tai, kaip tiksliai bus panaudojamos surinktos lėšos – kaip tie surinkti pinigai valys itin inertišką Lietuvos automobilių rinką“, – sakė jis.
Anot komunikacijos vadovo, blogiausia, kad nuo tokios sistemos labiausiai nukentės nedideli automobilių prekybos verslai bei mažesnes pajamas uždirbantys gyventojai.
„Sumažės susidomėjimas senais dyzeliniais automobiliais – juos parduoti bus be galo sunku. Tokių automobilių savininkai savo transporto priemones turės pardavinėti arba pusvelčiui, arba turės jas eksploatuoti tol, kol šios važiuos.
Taip yra dėl per didelio laiptelio tarp jų turimo automobilio vertės ir tarp ketinamo pirkti kainos. 1 tūkst. Eur kompensacija už sunaikintą transporto priemonę taip pat šioje vietoje mažai gelbsti, nes tokie (utilizuojami arba sunaikinami) automobiliai gali būti verti panašios sumos“, – kalbėjo jis ir teigė nežinantis, ar šis mokestis išvis turėtų būti atidėtas, ar koreguojamas.
„Idealiame pasaulyje tokį beprasmį mokestį turėtų pakeisti normalus periodiškas taršos mokestis – tai vienintelė priemonė, galinti pakeisti pirkėjo elgseną. Nuo to ir buvo rekomenduojama pradėti.
Jeigu už registracijas surinktų lėšų bus skatinama mažiau taršių automobilių prekyba – puiku, tačiau nesąžininga už tai skriausti visą prekybą. 5 automobilius per metus dėl įdomumo pakeičiantis asmuo juk nebūtinai teršia 5 kartus daugiau“, – sakė M. Buzelis.
Jis teigė, kad tikėtina, jog mokesčio įvedimas liepą, birželio mėnesį šiek tiek išjudins naudotų automobilių rinką.
„Vairuotojai suskubs pardavinėti savo automobilius bei įsigyti tokius, kurie nuo liepos 1 dienos bus apmokestinti labiausiai.Naujas automobilių mokestis – netrukus: kovojant su krize planų neatsisakoma
Kainos masiškai keistis neturėtų – gali būti, kad pirkimo metu pardavėjas turės didesnį derybinį pranašumą tais atvejais, kada bus svarstoma apie labiau teršiantį automobilį“, – sakė jis.
Informavo apie tvarką
Apie tai, kaip atrodys netrukus įsigaliosiantis automobilių registracijos mokestis, „Regitra“ informavo išplatindama spaudos pranešimą.
Jame buvo teigiama, kad mokestis bus taikomas lengviesiems ir lengviesiems krovininiams automobiliams priklausomai nuo degalų rūšies ir jų kombinacijų bei kurių išmetamo CO2 kiekis viršys 130 g/km.
Jį reikės sumokėti registruojant automobilį pirmą kartą. Kitaip tariant, kai norima įregistruoti naują ar iš užsienio įvežtą automobilį. Taip pat tais atvejais, kai keičiasi automobilio valdytojas.
Pavyzdžiui: prieš tai Lietuvoje eksploatuotas automobilis yra registruojamas kito valdytojo vardu, suteikiama teisė valdyti automobilį kitam asmeniui ilgalaikės nuomos pagrindu bei kt. Mokestis taikomas ir iš naujo registruojant transporto priemonę po jos išregistravimo. Dažniausiai pasitaikantis atvejis – kai pasibaigia laikinos registracijos terminas.
Apie tai, kaip bus nustatomas CO2 kiekis ir kaip mokestį reikės mokėti daugiau skaitykite čia.