Skolos siekia milžiniškas sumas
Bauda – vienus priverčia susimąstyti, o kitiems – nė motais. Yra tokių, kurie, pavyzdžiui, neturi vairuotojo pažymėjimo ir laksto automobiliais be dokumentų.
„Žmogui tos baudos tęsiasi, tęsiasi ir jis jokių pasekmių nepatiria. Turime asmenų, kurie padaro po 400 pažeidimų“, – LNK žiniose pasakojo Policijos viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.
Mokesčių inspekcijos duomenimis, vis mažiau baudų mokama laiku. Prieš porą metų – apie 70 procentų, o šiemet per 11 mėnesių laiku sumokėta vos 60 procentų baudų.
„Tos aplinkybės, paprastai, yra tokios, kad skolininkas nedirba, neturi turto, negauna kažkokių pajamų, nerodo savo geros valios susitarti“, – atskleidė Antstolių rūmų atstovė Vilniaus apygardoje Asta Stanišauskaitė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dabar antstoliams perduotų skolų suma Lietuvoje – daugiau nei 4 milijardai eurų. Tai – dukart daugiau nei gynybos finansavimas ir net ketvirtadalis viso kitų metų Lietuvos biudžeto.
Siūlo keisti išskaičiavimo tvarką
Skolos – tik didėja. Per metus naujų skolų atsiranda tris kartus daugiau nei yra išieškoma.
„Mes išieškome per metus virš 200 milijonų eurų, o paauga įsiskolinimų skaičius apie 600 milijonų. Na, tai apie kokį mes galime kalbėti efektyvumą?“, – kėlė klausimą Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Anot antstolių, skolas išieškoti jau sunku, o Vyriausybė esą siūlo priemones, kurios dar labiau apsunkins procesą.
„Iš įvairių institucijų yra siūlymai dar lengvinti skolininkų padėtį, pavyzdžiui, mažinti išskaitas iš darbo užmokesčio“, – teigė A. Stanišauskaitė.
Dabar, jeigu žmogus uždirba minimumą, per mėnesį galima išskaičiuoti 20-30 procentų jo algos. Šį skaičių siūloma mažinti ir leisti išskaičiuoti tik 10 procentų. Jeigu uždirba tarp vienos ir dviejų minimalių algų – siūloma leisti išskaičiuoti trečdalį, o, jeigu uždirba daugiau negu dvi minimalias algas – palikti kaip dabar ir išskaičiuoti pusę algos.
„Mes tikimės įtraukti daugiau žmonių į darbo rinką, tų, kurie dabar yra įsiskolinę“, – teigė M. Navickienė.
Anot ministrės, tikimasi, kad, sumažinus iš algų išskaičiuojamas sumas, skolininkai pradės dirbti legaliai ir bent jau bus iš ko išskaityti nustatytas sumas.
„Matome, kad iš dešimties skolininkų beveik 7 nedirba ir Lietuvoje mes turime tikrai milžiniškas neišieškomas sumas“, – teigė ji.
Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymai
Vidaus reikalų ministerija taip pat rengia pokyčius. Vienu iš jų siūloma didinti baudas vairuotojams pažeidėjams.
„Baudos administravimas mūsų valstybei kainuoja 8 eurus, o pati mažiausia bauda yra 6 eurai. Matome, kad administravimas kainuoja brangiau negu pati bauda“, – teigė Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Tiesa, tokie siūlymai ne visiems.
„Viena institucija siūlo padidinti baudas už tam tikrus pažeidimus, o kita institucija sako, kad palengvinkime skolininkams jų skolų mokėjimą dėl tam tikrų priežasčių. Gaunasi šiek tiek disonansas“, – teigė Antstolių rūmų atstovė Vilniaus apygardoje.
Anot ministrės M. Navickienės, antstolių noras išskaičiuoti kuo daugiau algos – suprantamas, tačiau tikslas – ne toks.
„Mūsų tikslas yra ne tai, kad viena ar kita grupė žmonių, kurie administruoja ir iš to gyvena, būtų patenkinti“, – teigė ji.
Siūloma atimti viešąsias paslaugas
Be visų pokyčių, nemokantiems baudų taip pat siūloma apriboti ir paslaugas.
„Transporto priemonių išregistravimas, negalėjimas būti eismo dalyviu, taip pat yra siūlymas, susijęs su vairuotojo pažymėjimais, su jo pratęsimu arba nepratęsimu“, – aiškino A. Bilotaitė.
Anot policijos, tam tikras idėjas siūlo ir latviai, kurie skolingų valstybei asmenų neįleidžia į lėktuvus.
„Latviai mums bendraujant yra pasigyrę, kad labai gerai mokamos baudos jų Rygos oro uoste“, – teigė V. Grašys.
Neapsiriboti vien „Regitros“ paslaugų ribojimais siūloma ir Lietuvoje.
„Esame pasikreipę į kitas institucijas, prašydami įsivertinti, ką jie galėtų pasiūlyti, kokias paslaugas mes galėtume atimti“, – teigė Vidaus reikalų ministrė.
Tačiau, anot antstolių, pirmiausia, reikėtų atsisakyti dabar galiojančių nelogiškų dviprasmybių.
„Būna, kad asmuo neturi turto, negauna pajamų, iš kurių galimas išieškojimas, bet valstybė jam suteikia tam tikras lengvatas – skiria tam tikras pašalpas“, – kalbėjo A. Stanišauskaitė.
Visą reportažą rasite LNK portale: