DELFI skaitytojas pasidalijo nufilmuotu vaizdo įrašu, kuriame valiutos tikrinimo aparatui - egzaminas. „Cash tester” CT 333 aparatu bandyta tikrinti skirtingas valiutas.
„Europos centrinio banko sertifikuotas litų ir eurų tikrinimo aparatas daro nesąmones. Pamatęs tokį vaizdą, kaip prekybininkas, norėčiau pasidalinti, kad nepasitaikytų žioplų ir brangiai kainuojančių klaidų paprastiems gyventojams“, - rašė skaitytojas.
Vaizdo įraše matyti, kaip aparatas tiksliai atpažįsta eurų banknotus, litų, tačiau problemų kyla, kai į valiutos tikrinimo aparatą įdedamos kitos valiutos – 5 Zimbabvės doleriai, 100 Čekijos kronų. Šie valiutų banknotai aparato atpažįstami kaip 20 Lt banknotai. Skaitytojas rašė, kad, pavyzdžiui, Rusijos rublių aparatas išvis nepriėmė.
Pasižiūrėjus į aparato gamintojo internetinį puslapį galima rasti informaciją, kad minėto tipo aparatas yra skirtas atpažinti eurus ir dar vieną papildomą valiutą.
Minėto tipo pinigų detektorių galima įsigyti keliose lietuviškose internetinėse parduotuvėse. Jų kaina svyruoja nuo 300 iki 400 Lt.
Vienos iš tokiais aparatais pardavinėjančios internetinės parduotuvės administratorių Andrius teigė, kad jam tokių nesusipratimų nėra tekę matyti. Be to, pinigutikrintuvai.lt parduotuvės atstovas tikino, kad šis detektorius yra sertifikuotas tik eurams.
„Jei žmonės kišdami Zimbabvės dolerį nori parodyti, kad jie (detektoriai – red.) yra blogi, tai nėra taip, nes ar tai į litą yra panašu“, - teigė pašnekovas.
Pinigų detektorių prekyba užsiimančios UAB „Hansab“ generalinis direktorius Darius Žekonis aiškino, kad pinigų detektoriai atpažįsta tik tas valiutas, kurių atpažinimo rinkinius (angl. templates) turi konkretus detektorius.
„Jei kalbėsime apie eurus, tai Europos centrinis bankas yra nustatęs tam tikrus reikalavimus, kad visų pirmiausia reikia praeiti Europos centrinio banko testus ir tik tuomet konkretus detektorius gali būti naudojamas euro zonoje“, - pasakojo jis.
Pasak pašnekovo, litus atpažįstamiems detektoriams sertifikavimas nereikalingas, tačiau prieš pateikiant į rinką tokie detektoriai taip pat yra atidžiai tikrinami.
„Gamintojas, prieš išleisdamas detektorių, parametrus daro turėdamas valiutos rinkinius (mažiausiai po 100 kiekvieno nominalo). Kalbant apie litus, tai tikriname centriniame banke ir tariamės su kriminaline policija, kad mus priimtų ir leistų patikrinti su išimtomis klastotėmis“, - sakė D. Žekonis.
Pasak specialisto, kartais nutinka, kad detektoriai nesugeba nuskaityti tam tikrų parametrų. Būtent tokia bėda ir atsispindi skaitytojo vaizdo įraše.
„Detektorius pinigus gali nustatyti pagal tai, kokie jame yra jutikliai – banknotas turi ir magnetinius dažus, ir infraraudonųjų dažų požymius. Taigi, turi būti ir atitinkami detektoriai, kurie tuos požymius atskiria. Ką dažniausiai padaro gamintojai iš Rytų – bendrinius atpažinimo parametrus ir tada gali ne tik Zimbabvės dolerius atpažinti kaip kitą valiutą, bet ir šiaip veikti nekorektiškai“, - pasakojo įmonės vadovas.
Kaip teigė D. Žekonis, jei detektorius pagamintas neteisingai, jis gali įskaityti bet kokią valiutą.
„Jei detektorius geras ir skirtas eurams ir litams, jis turi priimti eurus ir atpažinti jų vertę, taip pat ir su litais, o kitą valiutą turėtų atmesti“, - kalbėjo pašnekovas.