Kaip anksčiau laidoje „Delfi 11“ sakė Valstybės kontrolės visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja Vilma Maslauskienė, jų atlikta gyventojų apklausa parodė, kad penktadalis pacientų renkasi privačias gydymo įstaigas.
„Iš to penktadalio 51 proc. tai daro dėl didelių eilių. Turime kalbėti apie paslaugų prieinamumo klausimą, dėl ko žmonės renkasi.
Pacientų eilės yra ir dėl specialistų trūkumo, nors bendri rodikliai rodo, kad turime daugiau gydytojų, nei ES vidurkis. Tačiau tam tikrų specialistų trūksta“, – sakė ji.
Savo ruožtu Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius sakė, kad problemų kyla ir dėl specialistų pasiskirstymo.
„Jie telkiasi dideliuose centruose ir jų trūksta periferijoje. Kitas dalykas – sveikatos paslaugų vartojimas Lietuvoje yra gana aukštas.
Vienas pavyzdžių – kiek ambulatorinių apsilankymų tenka vienam gyventojui. ES vidurkis nesiekia 8 apsilankymų, o Lietuvoje jis siekia 11. Iš jų 6,5 pas šeimos gydytojus, o 4,5 pas specialistus“, – pasakojo ji.
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė sakė pastebėjusi, kad privačią mediciną renkasi tie žmonės, kurie gali susimokėti ir kurie neturi laiko laukti eilėse.
„Pavyzdžiui, jei yra gydytojas poliklinikoje ir jam apmokama už penkias konsultacijas, tai tas pats gydytojas nueina į privačią įstaigą ir ten dar už penkias gauna, gali išnaudoti savo laiką ir kompetenciją, suteikdamas informaciją.
Dar yra taip, kad žmogus toje pačioje viešoje įstaigoje turi galimybę susimokėti. Bet tada būna tokia neteisybė kitų žmonių atžvilgiu, nes ne visi gali“, – laidoje dėstė pašnekovė.
Išlaidos auga
G. Kacevičius pasakojo, kad išlaidos sveikatos apsaugai didėja visame pasaulyje.
„Didėja ne tik dėl gyventojų senėjimo, bet ir dėl to kad daugėja gyventojų dalis, kuri turi lėtinių ligų ir kurių sveikatos priežiūra brangiai kainuoja.
Kitas dalykas – daugėja naujų technologijų, kurios yra brangios. Be to, didėjant gyventojų gerovei, žmonės tampa reiklesni – nori geresnės kokybės sveikatos priežiūros.
Neseniai teko dalyvauti EBPO šalių sveikatos ir finansų pareigūnų bendrame susitikime, kuriame eilinį kartą konstatuota, jog išlaidos sveikatos priežiūrai auga greičiau, nei bendrasis vidaus produktas. Tai rimtas iššūkis“, – pasakojo VLK direktorius.
Jis nurodė, kad teoriškai yra keturios kryptys, kaip galima suvaldyti išlaidų augimą.
„Pirma – didinti sveikatos sektoriaus efektyvumą. Antra – perskirstyti lėšas tarp sektorių. Trečia – didinti įmokas ir mokesčius. Ketvirta – didinti dalį, kurią gyventojai moka iš kišenės“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie Lietuvą, G. Kacevičius pastebėjo, kad šalis ir taip apie trečdalį visų išlaidų išleidžia iš namų ūkių kišenės.
„Tai nemažas procentas ir nemaža našta mūsų gyventojams. EBPO analitikai prognozuoja, kad ši dalis Lietuvoje 2030 metais gali pasiekti 40 proc. Jei nesiimsime jokių priemonių, tikrai našta gali būtų dar didesnė. Beje, didžiausią dalį išlaidose iš kišenės sudaro išlaidos vaistams“, – sakė jis.
Pagrindinės problemos
Valstybės kontrolės atstovė V. Maslauskienė sakė, kad jie sveikatos priežiūrai pastaruoju metu skiria didžiulį dėmesį.
„Privalomo sveikatos draudimo fondo auditą atliekame kasmet. 2018 metais atlikome du sisteminius auditus apie asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, o pernai padarėme vertinimą, kurio metu apžvelgėme nuo 2010 iki 2018 metų atliktus auditus“, – pasakojo ji.
Pašnekovė nurodė, kad apibendrinus visų auditų rezultatus, kalbant apie efektyvumą, galima išskirti tris dalykus.
„Pirma, brangios medicinos įrangos turime pakankamai, tačiau nenaudojame jos pakankamai. Net 59 proc. brangių prietaisų naudojame mažu efektyvumu, o 7 proc. apskritai nenaudojame.
Antra, kalbant apie išvengiamas hospitalizacijas, Higienos instituto duomenimis, 20 proc. atvejų buvo galima išvengti. ES kontekste atrodome nekaip.
Hospitalizacijų galima išvengti stiprinant ambulatorinę grandį, stiprinant šeimos gydytojų instituciją. O tam galima būtų dalį paslaugų perleisti slaugytojams, tačiau Lietuvoje jų trūksta, bet apie specialistų poreikio planavimą taip pat esame teikę rekomendacijas.
Trečias dalykas – norėtųsi pasakyti, kad jei jau turime atskirą sveikatos draudimo fondą, tada jis turėtų būti išgrynintas. Jame mokamos tik tos paslaugos, kurios susijusios su draudiminiu įvykiu. Šiandien draudiminiu įvykiu laikomas sveikatos sutrikimas.
Tokie dalykai kaip imunoprofilaktika ar kompensacijos kraujo donorams turėtų būti apmokami iš valstybės biudžeto“, – sakė ji.
Savo ruožtu V. Augustinienė nurodė, kad valstybė galėtų sutaupyti, jei laiku skirtų kokybišką individualų gydymą.
„Būtų mažiau komplikacijų, mažiau gulėjimo ligoninėse. Reiktų mažiau mokėti neįgalumo pensijų ir žmogaus gyvenimas būtų kokybiškesnis“, – sakė ji.