Pora kartu kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą, kuris jiems iškėlė fizinio asmens bankroto bylą.
Nutartyje skelbiama, kad 2009 m. įregistravę ūkį ieškovai javais apsėjo 20 ha plotą.
Šeima tikėjosi gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tačiau norėdami ją gauti, pirmiausia patys turėjo investuoti į ūkį. Taigi jie išsimokėtinai įsigijo traktorių, bylos duomenimis, europinės paramos jie negavo, nes neįvykdė visų sąlygų.
Be to, naujuosius ūkininkus ištiko bėda – potvynis paskandino derlių.
Teismo nutartyje rašoma, kad ieškovai ėmė kreditus, kuriais bandė padengti ankstesnius įsiskolinimus, kol galiausiai finansinė našta tapo per didelė.
„Tiesiog šeimai nepavyko ūkininkauti, galbūt pritrūko patirties“, – DELFI sakė Šiaulių apygardos teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas.
Bandydama išbristi iš finansinių bėdų šeima už 30 tūkst. Lt pardavė turėtą butą, daugiau nekilnojamojo turto ji neturi.
Bylos duomenimis, nepadengtos ieškovų skolos su palūkanomis ir antstolių vykdymo išlaidomis sudaro apie 50 tūkst. Lt. Nurodoma, kad ūkininkų šeima sąskaitose pinigų neturi.
Iš teismo sprendimo matyti, kad šeima yra skolinga bankrutuojantiems bankams „Snoras“ ir Ūkio bankas, bankams „Swedbank“ ir SEB, bendrovėms „General Financing“ ir „4finance“, „Sodrai”, Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
Bankroto prašiusi šeima nurodė, kad jiems kartu su nepilnamečiais vaikais pragyvenimui per mėnesį reikia 2500 Lt. Tačiau teismas šią sumą sumažino iki 2 tūkst. Lt sumą.
Abu fizinio asmens bankroto prašę sutuoktiniai dirba, bendros jų pajamos per mėnesį sudaro apie 2,3 tūkst. Lt. Nuo būtiniausių išlaidų likusios pajamos bus skiriamos skoloms padengti.
DELFI primena, kad ūkininkų šeima jau buvo prašiusi fizinio bankroto bylos, tačiau teismas buvo atsisakęs tai padaryti, nes įstatyme numatyta, kad bankrotas šeimai negali būti iškeltas. Šeimai kreipusis dar sykį, šįkart teismas nusprendė, kad paskolas jie ėmė solidariai, todėl ir bankroto byla jiems iškelta kartu.
Bankroto departamento duomenimis, šiuo metu fizinio asmens bankroto bylos Lietuvoje iškeltos 74 žmonėms.
Lietuvoje galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims atsirado maždaug prieš metus. Seimo priimtame Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodoma, kad nemokūs gyventojai bankrutuoti gali tuomet, kai jų skolos viršija 25 tūkst. Lt (25 minimalias mėnesines algas).
Savo iniciatyva bankrutuoti norintis fizinis asmuo turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam paskirs bankroto administratorių, kuris parengs ir su kreditoriais patvirtins mokumo atkūrimo planą ir prižiūrės, kaip jis vykdomas.
Visa bankroto procedūra trunka penkerius metus, ją įvykdžius asmuo tampa visiškai laisvu nuo turėtų įsipareigojimų. Pagal įstatymą, fizinis asmuo bankrutuoti gali kas dešimt metų.
Bankroto departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra įsiteisėję 26 fizinių asmenų bankroto bylos.
Iki šiol lietuviai bandydavo bankrutuoti kitose Europos Sąjungos šalyse.
Pirmasis Latvijoje bankroto statusą išsikovojęs fizinis asmuo iš Lietuvos buvo verslininkas Gytis Januška, kuris turėjo 14 mln. Lt skolą.