Tendenciją stebi kone visi bankai
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas skaičiavo, kad jų banko klientai, gyvenantys Lietuvoje, pirmą šių metų pusmetį Lenkijoje išleido 3,7 mln. Eur, kai, tuo tarpu, 2023 m. I pusmetis atrodė kitaip.
„Tada jie buvo išleidę 4,6 mln. Eur. Per metus matome 20 proc. išlaidų kortele Lenkijoje kritimą.
Taip pat matyti, kad 20 proc. krito ir operacijų skaičius. Tai aiškiai rodo, kad Lietuvos vartotojų noras apsipirkinėti Lenkijoje yra labai pakritęs“, – tikino jis.
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė taip pat teigė kad didžiausias lietuvių susidomėjimas vykti apsipirkti į kaimyninę šalį buvo stebėtas dar 2022 m. pradžioje. Tuomet, kaip galima atsiminti, Lenkijoje laikinai buvo panaikintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams.
Kaip rodo „Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenys, per septynis šių metų mėnesius, lietuviai Lenkijoje išleido 7 proc. mažiau, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. O atsižvelgus į zloto kursą, lietuvių išlaidos prekėms ir paslaugoms sumažėjo kiek daugiau nei dešimtadaliu
„Kaip rodo „Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenys, per septynis šių metų mėnesius, lietuviai Lenkijoje išleido 7 proc. mažiau, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
O atsižvelgus į zloto kursą, lietuvių išlaidos prekėms ir paslaugoms sumažėjo kiek daugiau nei dešimtadaliu“, – skaičiavo ji.
Anot jos, reikia suprasti ir tai, kad lietuvių išleistos sumos Lenkijoje itin priklauso nuo metų sezono ir nors įprastai vasarą būna išaugusios dėl apsipirkimo pravažiuojant pro kaimyninę šalį, tačiau ir šios tendencijos šiemet kitokios.
„Per pirmus du šios vasaros mėnesius, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, lietuviai Lenkijoje išleido net 3 milijonais mažiau“, – teigė ji.
SEB bankas taip pat fiksavo atsiskaitymų kortelėmis sumų mažėjimą. Ekonomistas Tadas Povilauskas tikino, kad 2024 m. I pusm. gyventojai išleido 11 proc. mažiau negu atitinkamu laikotarpiu prieš metus, tačiau tikino, kad čia gali būti niuansų.
Pasak jo, vykstantys į Lenkiją tik apsipirkti dažnai atsiskaito grynaisiais, kuriuos gauna išsikeisdami eurus į zlotus Lenkijoje, todėl apskritai atsiskaitymai kortelėmis Lenkijoje gali rodyti tik nedidelę dalį visų išlaidų.
„Dažniau kortelėmis atsiskaito vykstantys atostogauti į Lenkiją, ar tiesiog keliaujantys per Lenkiją į kitas Europos šalis. Kol kas dar nėra antro ketvirčio oficialių Lenkijos statistikos departamento duomenų apie lietuvių išlaidas šalyje, bet lenkai skaičiuoja, kad I ketv. lietuviai Lenkijoje zlotais išleido 0,7 proc. daugiau negu prieš metus, tačiau eurais ši suma buvo 9,5 proc. didesnė negu pernai“, – galimus statistikų skirtumus išskyrė jis.
Priežasčių – keletas
Kad mažėjusioms lietuvių kelionėms į Lenkiją kone daugiausia įtakos turėjo kitęs zloto kursas, sutiko visi kalbinti ekonomistai.
G. Ilekytė tikino, kad zlotas grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį.
„Tai reiškia, kad zloto vertė sustiprėjo ir už tą patį kiekį eurų galime „įpirkti“ mažiau Lenkijos zlotų. Šiemet zlotas laikėsi panašiame lygyje ir už vieną eurą buvo galima įpirkti maždaug 4,3 zloto. Palyginimui, 2022 m. Lenkijos valiutos kursas buvo nuvertėjęs iki maždaug 5 zlotų už eurą. Toks pokytis gali reikšti maždaug 15 proc. brangesnes prekes“, – išskyrė ji.
Ekonomistas T. Povilauskas sakė, kad įtakos turėjo ir benzino kainos.
Jos, skirtingai negu pernai, Lietuvoje I pusm. buvo net šiek tiek mažesnės negu Lenkijoje, priešingai negu pernai tuo pat metu.
„Vidutinė dyzelino kaina taip pat I pusm. Lietuvoje buvo truputį mažesnė negu Lenkijoje, todėl tai galėjo lemti mažesnį lietuvių degalų pirkimą Lenkijoje“, – sakė jis bei užsiminė ir apie mūsų šalyje stebėtą maisto kainų defliaciją, kai Lenkijoje situacija buvo priešinga.
„Todėl tokios kainų tendencijos tiek nebeskatina vykti į Lenkiją apsipirkti“, – svarstė jis.
A. Izgorodinas apibendrindamas pridūrė, kad be kitusio zloto kurso, reikia nepamiršti ir atsigaunančio vartojimo bei perkamosios galios.
Žmonės turi pinigų vartojimui ir tuos pinigus drąsiau leidžia
„Žmonės turi pinigų vartojimui ir tuos pinigus drąsiau leidžia. Nebėra gyvybiškos būtinybės vykti į Lenkiją pirkti produkciją pigiau. Klausimas nebe toks aštrus, kaip 2022-2023 m.“, – sakė jis bei taip pat kalbėjo ir apie Lenkijos grąžintą PVM maisto produktams.
„Įtakos turėjo, bet tai nebuvo pagrindinis faktorius, kuris labiausiai prisidėjo prie šių skaičių“, – teigė ekonomistas.
Išlieka 20-30 proc. pigiau
Pirkimo ir kainų palyginimo portalo Pricer.lt įkūrėjas ir vadovas Arūnas Vizickas kalbėjo, kad viena iš priežasčių, kodėl atsiskaitymų suma kortelėmis galėjo mažėti, yra ta, kad šiemet, priešingai nei pernai, lietuviai daugiau keliauja į tolimas šalis.
„Žmonės skrenda atostogauti, tačiau manau, kad matuoti tendenciją pagal korteles yra neteisinga.
Kaip žinia, lietuvaičiai bankų kortelėmis dažniausiai nesinaudoja, nes yra taikomos prastas kursas. Jie keičiasi grynus pinigus“, – svarstė jis.
Kaip apibendrino, galiausiai, ir šiandien Lenkijoje tam tikras prekes galima įsigyti 20-30 proc. pigiau, o dažnai skirtumas būna ir dar didesnis.
„Manau, kad šį mėnesį skaičiai bus dar kitokie, nes daug kas vyks apsipirkti mokyklai. Daugelis mokyklinių prekių ten taip pat daug pigesnės“, – išskyrė A. Vizickas.
