Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo, kad realu, jog mokesčių reformos bus imtasi jau šį rudenį.
„Prezidentas pakvietė visų Seimo frakcijų atstovus siekdamas išgirsti politikų ryžtą dar šioje rudens seimo sesijoje apsispręsti dėl pagrindinių mokestinių pokyčių. Prezidento nuomone, mokesčių reforma turi lemti tam tikrus struktūrinius pokyčius, reformos tikslas tikrai negali būti didinti mokesčius, bet yra svarbus tikslas – padaryti apmokestinimą tolygesnį ir teisingesnį tarp visuomenės grupių“, – kalbėjo patarėjas.
Jis teigė, kad diskusijos metu paaiškėjo, kad pradėti svarstyti šiuos įstatymus rudens sesijoje yra įmanoma, dalis jų galėtų būti ir priimta, o kita dalis – nusikelti į kitus metus.
„Būtina prielaida tam, kad reforma būtų priimta rudens sesijoje, tai būtina Seimui pateikti argumentuotus ir informatyvius įstatymų projektus ir visa tai įmanoma įgyvendinti, nes ekspertų grupė veikia 8 mėnesius“, – sakė jis.
Kaip aiškino, susitikimo metu taip pat plačiau buvo aptartas vienas iš reformos tikslų, tai yra mokesčių sistemos teisingumo didinimo tikslas.
„Kaip ne kartą minėta, Lietuvoje pajamos yra apmokestinamos ne kiek pagal jų dydį, kiek pagal veiklos formą. Tai dėl mokesčių sistemos teisingumo matosi bendras konsensusas, kad tai reikia spręsti.
Kaip tai galėtų būti sprendžiama? Tai iš vienos pusės siekiant darbo santykių patrauklumo ir sprendžiant tam tikras socialines problemas, Lietuvoje mes patiriame išaugusią infliaciją, tai, prezidento nuomone, ypač svarbus yra neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimas, kas sutelktų didžiausią naudą mažiausių pajamų gavėjams.
Diskusija parodė, kad yra konsensusas dėl NPD didinimo. NPD galėtų koreguotis ir didėti jau nuo kitų metų sausio mėnesio“, – sakė jis bei pridūrė, kad vertinant kitus mokestinius pasiūlymus daugiausia buvo kalbėta apie tai, kad įstatymų įsigaliojimas galėtų būti ne anksčiau nei po 6 mėnesių, o labiau tikėtina – nuo 2023-ųjų.
Kita klausimo pusė, kaip tikino, susijusi su kitų pajamų traktavimu mokesčių kontekste.
„Darbo santykių apmokestinimas yra aukštesnis nei kitų gyventojų pajamų ir čia taip pat buvo pasidalinta įžvalgomis, kaip tai galėtų tobulėti.
Vienas žvilgsnių galėtų būti į estišką sistemą. Kai visos pajamos sudedamos į bendrą katilą ir tuomet apmokestinama tam tikrais mokestiniais tarifais. Tai galėtų būti siejama su pajamų dydžiu, ypač kalbama apie aukštas pajamas gaunančius gavėjus. Apie tai dar bus diskutuojama“, – teigė jis.
Kalbėta buvo ir apie Žaliąjį kursą.
„Prezidento nuomone, labai svarbu derinti tiek prevencines, tiek skatinamąsias priemones, nes neturėtų Žaliasis kursas būti tik su mokesčių didinimu“, – sakė jis.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė kalbėjo, kad tam tikros institucijos Lietuvai yra ne kartą pateikusios įvairiausias rekomendacijas, kad Lietuva turėtų žiūrėti į ekonomikai mažiau žalingus mokesčius ir nuo darbo santykių apmokestinimo labiau pereiti prie turto ir aplinkosauginių mokesčių.
„Šią kryptį taip pat laikome.
Žvelgiant į bendrą kontekstą, yra siūlymų, kurie mažins mokestines pajamas, kaip NPD didinimas, yra kitų pasiūlymų, kurių atsisakant mokestinių lengvatų, mokestinės pajamos būtų didinamos, žvelgiant į bendrą rezultatą ir į pagrindinius pokyčius, kurie laukia, žvelgiant į tuos įsipareigojimus, kuriuos turi vyriausybė, kitos politinės partijos, tai, natūralu, kad tokiems įsipareigojimams įgyvendinti reikia papildomų pajamų šaltinių ir tokie mokestiniai pakeitimai, kurie įsigaliotų 2023 metais, galėtų būti pagrindas šiems susitarimams įgyvendinti“, – kalbėjo finansų ministrė.
Ji aiškino, kad darbo grupėje buvo svarstytas pelno apmokestinimo tobulinimas, įvairių sektorinių mokesčių lengvatų tobulinimas, galimybė įvesti investicinę sąskaitą, žaliuosius mokesčius, savivaldos finansinio savarankiškumo didinimą per NT apmokestinimą.
„Rugsėjo pabaigoje turėsime paskutinį posėdį apie pajamų nelygybės mažinimą, kuriame bus kalbama apie NPD didinimą, jo formulės koregavimą. Taip pat apie savarankiškai dirbančių žmonių apsmokestinimo tobulinimą.
Planuojame, kad šie pasiūlymai į Seimą atkeliautų spalio mėnesį. Tuomet jau Seimas ar rudens sesijoje, ar pavasario galėtų priimti sprendimą“, – sakė ministrė.
Pasak jos, NPD didinimo sprendimas galėtų įsigalioti drauge su MMA didinimu, t.y. 2022 m. sausį.
„Tuo tarpu kitiems siūlymams būtų priimtas sutarimas, kad kiti pakeitimai įsigalioja ne anksčiau nei po 6 mėn.“, – pabrėžė G. Skaistė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas aiškino kol kas NPD dydžio pasakyti negalintis, nes jis nėra aiškus.
„Kol kas nėra jokio naujo registruoto įstatymo projekto. Šiandien buvo diskutuota, kaip galėtų keistis prezidento Gitano Nausėdos siūlytas įstatymas. Bet koks jis bus priimtas, niekam pajamos nemažės, jos gali tik didėti“, – kalbėjo jis ir patikino, kad vidurinioji klasė nukentėti neturėtų, o labiausiai išloštų mažiausiai uždirbantys.