Prieš dvi savaites nuvykęs į „Senukus“ skaitytojas kreipėsi į vieną iš ten dirbančių konsultantų prašydamas rekomendacijos priemonei, kuri vejoje išnaikintų plačialapes piktžoles, tačiau nepaveiktų pačios vejos.
Kaip teigė vilnietis, konsultantui rekomendavus skystį, skaitytojas priemonę įsigijo, atskiedė pagal nurodymus ant priemonės pakuotės ir išpurškė veją, tačiau pamatęs, kaip ji atrodo po po keletos dienų, buvo šokiruotas.
„Paskambinau kaimynei, kuri užsiima apželdinimu. Ji man pasakė, kad šis produktas nužudo viską, kas yra aplink“, – priemonės poveikį komentuoja skaitytojas.
Anot jo, naujos žolės patiesimas rulonais dabar kainuotų apie 2–3 tūkst. eurų.
Produktas – netinkamas visai vejai purkšti
Kaip savo komentare „Delfi“ teigia „Kesko Senukai Lithuania“, iš skaitytojo pateiktų nuotraukų susidaro įspūdis, kad cheminiu tirpalu buvo nupurkšta visa veja.
„Gamintojo instrukcijoje nurodoma, kad kliento naudotas preparatas išties skirtas piktžolėms naikinti. Gamintojas pabrėžia, kad, naudojant preparatą piktžolių naikinimui vejose, tirpalas turi būti atskiestas tinkamu santykiu su vandeniu ir tuomet juo galima tepti piktžoles. Kaip rašoma instrukcijoje, itin svarbu, kad tirpalas nepatektų ant augalų, kurių nereikia išnaikinti, t.y. nevalia juo purkšti viso vejos ploto“, – akcentuojama įmonės komentare.
Šią situaciją įvertino ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Anot Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vadovės Dalios Malinauskienės, verslininkas privalo suteikti vartotojui aiškią ir neklaidinančią informaciją. Pareiga įrodyti, kad vartotojui buvo suteikta informacija, tenka verslininkui.
„Aprašyta situacija gana sudėtinga, nes tikėtina, kad vartotojas preparatą naikinti piktžoles įsigijo su instrukcija ar kita informacija apie prekės naudojimą, įspėjimus. Vartotojas turi pareigą susipažinti su prekės naudojimo instrukcija ir jos laikytis“, – pabrėžia D. Malinauskienė.
Nepaisant to, paklaustas apie instrukcijas skaitytojas teigia, kad pakuotės viduje instrukcijų nebuvo – joje buvo tik buteliukas, o naudojimo proporcijas, kuriomis jis vadovavosi, rado nurodytas ant pačios pakuotės.
Sprendimo būdai
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė teigia, kad visų pirma vartotojas turėtų kreiptis į pardavėją ir bandyti spręsti kilusią problemą kompromiso būdu.
Jei taikiai išspręsti situacijos nepavyktų, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Anot jos, prašyme labai svarbu aiškiai suformuluoti reikalavimą (pvz.: kompensuoti patirtą žalą) ir pridėti visus pagrindžiančius dokumentus.
„Šiuo atveju vartotojui labai svarbu pateikti kuo daugiau įrodymų, kad konsultacija buvo suteikta, kas ir kada ją suteikė. Nagrinėjant ginčą būna vertinami visi įrodymai, paaiškinimai, kitos aplinkybės. Pavyzdžiui, galėtų būti vertinama ir tai, ar konsultantas galėjo suteikti tinkamą informaciją, jei vartotojas tiksliai nenurodė tam tikros specifinės informacijos apie savo veją“, – ginčo sprendimo procesą detalizuoja D. Malinauskienė.