Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, per pirmąjį šių metų pusmetį iškelta 13 procentų daugiau bylų nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Tai rodo, kad Lietuvos gyventojai vis aktyviau naudojasi galimybe bankrutuoti.
„Pateikdama naujus įstatymo pakeitimus, Ūkio ministerija siekia tobulinti galiojantį teisinį reguliavimą ir taip pat įgyvendinti Europos Komisijos rekomendaciją dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą, suderinant kai kuriuos nemokumo teisinio reguliavimo aspektus Europos Sąjungos lygmeniu“, – pranešime teigia ūkio ministras.
Vienas iš esminių įstatymo pakeitimų – siekis sutrumpinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę iki 3 metų. Pasak E. Gusto, nustačius aiškią 3 metų plano įgyvendinimo trukmę, vietoj šiuo metu nustatytos galimos iki 5 metų ribos, fizinio asmens bankroto procedūros taptų veiksmingesnės. Be to, trumpesnės procedūros sudarytų sąlygas greičiau atkurti fizinio asmens mokumą ir tokiam asmeniui anksčiau sugrįžti į aktyvų ekonominį gyvenimą.
Pasak pranešimo, Ūkio ministerija siūlo įtvirtinti aiškesnes nuostatas dėl neparduodamo turto fizinio asmens bankroto proceso metu, sudaryti galimybę neparduoti ir įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti. Įkeistas turtas galėtų būti neparduodamas, jeigu mėnesiniai mokėjimai hipotekos kreditoriui būtų mažesni nei būsto nuomos išlaidos įkeisto turto pardavimo atveju, arba šis įkeistas turtas būtų reikalingas pelningai individualiai veiklai vykdyti.
Ši nuostata leistų geriau apsaugoti fizinio asmens interesus, užtikrintų geresnes sąlygas fiziniam asmeniui vykdyti individualią veiklą ir turėtų teigiamos įtakos fizinio asmens kreditorių interesams.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti fiziniams asmenims teisę prisiimti naujus skolinius įsipareigojimus individualiai veiklai vykdyti ir tai sudarytų galimybę užtikrinti šios veiklos tęstinumą ir didesne apimti patenkinti kreditorių reikalavimus.
Numatoma, kad kreditoriai dėl plano projekto turėtų balsuoti grupėse, nes tai leistų geriau apginti kiekvienos kreditorių grupės interesus.
Atsižvelgiant į Fizinių asmenų bankroto įstatymo taikymo problemas, taip pat siūloma tikslinti nuostatas, susijusias su fizinio asmens veiksmais, kurie galėtų būti laikomi nesąžiningais. Šie pakeitimai sudarytų galimybę išvengti skirtingos įstatymo taikymo praktikos, papildomų teisminių ginčų, nes būtų aiškiau apibrėžti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir nutraukimo pagrindai, būtų užtikrinamas teisinio aiškumo principo įgyvendinimas.
Galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims buvo sudaryta 2012 m. gegužės 10 d. priėmus naują Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymą. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, per ilgesnį nei 2 metų laikotarpį nuo šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 2013 m. kovo 1 d., šia galimybe pasinaudojo apie 700 asmenų.