Nuo liepos prekės kaina gali išaugti kelis kartus
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jei prekės vertė nesiekia 22 eurų, Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėti nereikia. Jei prekės kaina viršija 22 eurus, bet nesiekia 150 eurų, tuomet reikia susimokėti PVM. Lietuvoje standartinis šio mokesčio tarifas yra 21 proc., 9 proc. reikia mokėti už knygas.
Jei prekės vertė siekia 150 eurų ir daugiau, tuomet prisideda ir muito mokestis – tai yra procentinė dalis, skaičiuojama nuo prekės vertės. Muito dydis priklauso nuo prekės pobūdžio ir klasifikavimo.
Tačiau jau greitai ši tvarka keisis – nuo liepos 1 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigalios naujos siuntimo iš trečiųjų šalių (JAV, Kinijos, Jungtinės Karalystės ir kt.) taisyklės: PVM bus apmokestintos visos į ES atvykstančios siuntos, įskaitant ir mažos vertės (iki 22 eurų), kurioms šiuo metu taikoma importo lengvata.
Maža to, prie galutinės prekės kainos prisidės ir kiti mokesčiai, tokie kaip tarpininkavimo mokestis už prekės deklaravimą. Jis mokamas Lietuvos paštui (LP) arba kitam pasirinktam tarpininkui, pavyzdžiui, logistikos įmonei. Kiekvienas tarpininkas taiko savo nustatytą įkainį.
Pavyzdžiui, LP nuo liepos mažos vertės siuntoms, kai jų vertė neviršys 150 eurų, taikys 3 eurų tarpininkavimo mokestį. Pasirinkus kitus tarpininkus, gali tekti mokėti ir daugiau. Štai „DHL Lietuva“ kol kas dar neturi fiksuotų įkainių, tačiau vadovas numato, kad priklausomai nuo muitinės sistemos, šis mokestis gali svyruoti nuo kelių iki keliolikos eurų. Tokiu atveju, jei siunta deklaruojama savarankiškai arba per kitą tarpininką, LP teks sumokėti dar ir siuntos administravimo mokestį, siekiantį 2 eurus.
Susumavus visas šias išlaidas, kai kuriais atvejais prekė gali pabrangti ir keletą kartų. Pavyzdžiui, iš didžiausios kiniškų prekių el. parduotuvės „Aliexpress“ užsisakius apsauginį telefono stikliuką, kurio kaina dažniausiai nesiekia 1 euro, ir darant prielaidą, kad už siuntimą mokėti nereikia, prisideda 21 proc. PVM ir 3 eurų tarpininkavimo mokestis (jei prekę deklaruoja LP). Taigi galutinė 1 euro prekės kaina nuo liepos mėnesio pakyla iki 4,84 Eur.
Dėl tokio kainos šuolio kai kurie lietuviai jau rado būdų, kaip išvengti mokesčių. Feisbuke pilna vartotojų grupių, kuriose skelbiamos kiniškos prekės iš Europos sandėlių, pavyzdžiui, iš mums artimiausios Lenkijos. Skelbiama, kad tokiu būdu užsisakius prekių, jos gaunamos itin greitai – per 4–7 dienas, kai iš Kinijos jos gali keliauti mėnesį ar kelis. Maža to, kaip nurodoma, joms netaikomi importo mokesčiai, t. y. PVM ir muitai.
Delfi pasidomėjo, kaip atrodo prekių įsigijimo schema ir ar tikrai tokios prekės nėra apmokestinamos.
Kaip užsakomos prekės iš Europos sandėlių
Feisbuko grupėse asmenys dalijasi kiniškų „Aliexpress“ prekių nuorodomis iš Europos sandėlių, tačiau jei ieškoma konkrečios prekės, tai galima padaryti ir pačiam pirkėjui el. parduotuvėje. Tiesa, toks būdas nėra paprastas, nes nustatymuose šalies laukelyje įvedus Lietuvą (angl. Ship to), į kurią keliautų prekės, nėra galimybės pasirinkti Europos sandėlių, iš kurių prekės būtų siunčiamos (angl. Ship from), tarp pasirinkimų – tik Kinija ir Turkija.
Tačiau kitose Europos šalyse tokia funkcija yra, tad nustatymuose (angl. Ship to) galima keisti šalį į kurią nors kitą, pavyzdžiui, Airiją. Tai padarius, jau tarp „Ship from“ pasirinkimų atsiranda Europos sandėlių, pavyzdžiui, Lenkijos, Ispanijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Čekijos, Italijos ir kt., iš kurių galima siųstis prekių.
Nukopijavus prekės nuorodą į kitą naršyklę ir joje pakeitus „Ship to“ šalį į Lietuvą, jau galima rinktis prekės pristatymą, pavyzdžiui, iš Lenkijos ar kitos Europos šalies.
Lietuviai suskubo pirkti kiniškų prekių
Siuntų įmonės „DHL Lietuva“ generalinis direktorius Mindaugas Pivoriūnas spėja, kad greičiausiai tendencija siųstis prekes iš Europos sandėlių bus pastebima birželį, todėl naujausių duomenų apie tokius siuntų srautus šiuo metu jis neturi.
„Kalbant apie siuntas iš trečiųjų šalių, tarp jų ir Kinijos, gegužę matėme dviženklį augimą, kiekiai sparčiai augo. Panašu, kad gegužę lietuviai skubėjo tiesiogiai pirkti iš Kinijos. Manome, kad birželį lietuviai jau nerizikuos ir daugiau siųsis iš kitų sandėlių, nes, pavyzdžiui, „Aliexpress“ Europoje jų daug turi: Lenkijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, dalis srauto ateina per Estiją. Šią tendenciją, kad lietuviai prekes siunčiasi iš Europos sandėlių, greičiausiai pastebėsime birželio mėn.“, – dėsto M. Pivoriūnas.
Ką laimi lietuviai?
Jis pažymi, kad perkant daiktą iš Europoje įsikūrusio „Aliexpress“ ar kitos kiniškų prekių el. parduotuvės sandėlio, prekė tampa tarsi europinė. Tokiu atveju nereikės mokėti nei už importą, nei deklaravimą, nes šie mokesčiai bus sumokami šalyje, kurioje prekės buvo išmuitintos, pavyzdžiui, Lenkijoje.
„Manau, kad į prekių savikainą vis tiek bus įtraukti mokesčiai ir paslauga, nes nieko nemokamai nebūna. Tačiau prekė vis tiek bus pigesnė, nei perkant ją tiesiogiai iš Kinijos. Tie, kas žino, norės išvengti išmuitinimo procedūros, nes nežinia, kaip veiks savitarnos portalas (muitinės – Delfi), norės išvengti PVM mokėjimo, o jei prekės vertė – daugiau kaip 150 eurų, ir importo mokesčių. Todėl, manau, lietuviai rinksis europinius to paties „Aliexpress“ sandėlius, kur prekės bus galbūt šiek tiek brangesnės, nei siunčiant tiesiogiai iš Kinijos“, – aiškina pašnekovas.
Vis dėlto jis nemano, kad tokiu būdu lietuviai bando apeiti sistemą ir išvengti mokesčių, nes bet kuriuo atveju jie bus sumokėti, tik ne Lietuvoje, o Lenkijoje ar kitoje ES šalyje, į kurią atkeliaus prekės iš Kinijos.
„Nauja schema atrodo taip: kinai atveš prekių į Lenkiją, visoms prekėms atliks importo procedūrą. Taigi importo mokesčiai – ir PVM, ir importo, nes bus milžiniškas kiekis prekių, – vis tiek bus sumokėti, tik Lenkijoje, ne Lietuvoje. Tiesiog klientui bus patogiau pirkti iš Europos sandėlio, kadangi jis nebus įtrauktas į patį muitinimo procesą“, – teigia „DHL Lietuva“ vadovas.
Muitinei nesvarbu, iš kur atkeliauja prekės
Lietuvos muitinė mato, iš kur atkeliauja prekė ir kokį statusą (išmuitinta ar ne) ji turi iš jai pateikiamų dokumentų. Pasak Muitinės departamento, lietuviai prekių gali siųstis ir iš Kinijos, ir iš ES sandėlių.
„Lietuvos muitinei nesvarbu, kurioje šalyje įsikūrusios internetinės parduotuvės, nei iš kur į ES vidaus rinką tokios prekės tiekiamos. Muitinei svarbu, kokį statusą turi prekė. Jeigu prekė neturi ES statuso, prieš išleidžiant ją į laisvą apyvartą (išmuitinus – Delfi), tai svarbu, kad visi muitinės formalumai būtų sutvarkyti ir privalomi mokesčiai sumokėti“, – komentuoja Muitinės departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius.
LP Rinkodaros ir pardavimų vadovas Norbertas Žioba sako, kad bendras į Lietuvą atkeliaujančių siuntų srautas šiais metais yra daugiau nei 30 proc. didesnis. Nepaisant to, jau kurį laiką LP pastebi tendenciją, kad siuntos iš trečiųjų šalių Lietuvą pasiekia per kitas Europos šalis, todėl bendras siuntų srautas iš trečiųjų šalių, lyginant su praėjusiais metais, šiemet yra apie 30 proc. mažesnis.
Atsižvelgiant į artėjančius PVM lengvatos panaikinimo mažos vertės siuntoms pokyčius, LP prognozuoja, kad birželį siuntų srautas turėtų išaugti, daliai klientų suskubus prekes įsigyti iš anksto.
Pasak LP atstovo, populiariausios Europos šalys, iš kurių atkeliauja trečiųjų šalių siuntos, yra Belgija ir Olandija. Didžioji dalis šių siuntų yra mažos vertės (iki 22 eurų), todėl šiuo metu jos nėra deklaruojamos ir apmokestinamos, tačiau joms atvykus į Lietuvą liepos 1 d. ir vėliau, jos tokiomis taps.
Kai kuriais atvejais mokesčių išvengti nepavyks
Pasak muitinės atstovo, jeigu prekės bus įsigyjamos jau išleistos į laisvą apyvartą ES, tuomet pirkėjui su muitine jokių reikalų turėti nereikės, mat tokie sandoriai jau yra VMI kompetencija.
„Ir dabar esama internetinių parduotuvių, kurios įsikūrusios ES, bet prekiauja trečiųjų šalių prekėmis, ES neišleistomis į laisvą apyvartą, todėl tokios prekės, prieš išleidžiant į laisvą apyvartą, muitinės yra apmokestinamos“, – pažymi V. Volungevičius.
Ar siunčiantis prekes iš Europos sandėlių reikės mokėti mokesčius, priklauso nuo to, kur siunta išleista į laisvąją apyvartą. Jeigu siunta išmuitinama gavėjo šalyje, t. y. Lietuvoje, net tuo atveju, kai pardavėjo sandėlis yra Europos šalyje, siuntai bus taikomi tokie patys importo mokesčiai, kaip ir perkant iš sandėlių trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje ir kt.
Tokiu atveju, anot LP atstovo, pirkėjui vienintelis privalumas, perkant prekę ne tiesiogiai iš Kinijos, o Europos sandėlių, – siuntos kelionės laikas, nes iš Europos ji atvyks greičiau.
„Dalis siuntų per kitas Europos šalis keliauja kaip per tranzitines šalis, t. y. kaip per tarpinę kelionės stotelę, per kurią pasiekia paskirties šalį. Tokiu atveju visi muitinės formalumai ir mokesčiai bus mokami gavėjo šalyje. Jeigu siunta keliaus iš Europos šalių sandėlių, ne tranzitu, importo mokesčiai taikomi nebus, nes ji keliaus ES viduje“, – kokiais atvejais teks susimokėti mokesčius, aiškina N. Žioba.
Kada už prekę papildomai mokėti nereikės
Tad kaip žinoti pirkėjui, ar pirkdamas kinišką prekę iš Europos sandėlio, jam neteks dar susimokėti ir mokesčių? „DHL“ vadovo teigimu, svarbu atkreipti dėmesį į prekės statusą – ar ji išmuitinta, ar ne. Tokią informaciją paprastai esą nurodo pats pardavėjas.
„Panašią patirtį turėjome su „Brexitu“ – Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, pardavėjas, pavyzdžiui, nurodo, kad importo mokesčiai įtraukti į kainą. Tai reiškia, kad pirkėjas mato išskirtą sumą už mokesčius – pirkdamas susimoka visus mokesčius ir prekės jau atkeliauja išmuitintos, nes visus mokesčius moka siuntėjas“, – aiškina M. Pivoriūnas.
Anot pašnekovo, remiantis nauja tvarka, kuri įsigalios nuo liepos, internetinė parduotuvė gali užsiregistruoti mokesčių mokėtoju Europos Sąjungoje ir surinkti PVM: „Pirkimo metu matai, kad mokesčiai įtraukti. Tai reiškia, kad prekiautojas – „Aliexpress“, „Wish“ ar bet kuri kita prekyvietė – jau imasi atsakomybės patys. Tokioms prekėms atkeliaujant, jie dokumentuose nurodys savo PVM mokėtojo kodą, ir tada muitinės sistemos atpažins, kad jau visi mokesčiai sumokėti, ir prekės gali būti išleistos į laisvą apyvartą, jų nestabdant. Tokios prekės tiesiogiai bus pristatytos gavėjui, nes PVM bus surinktas iš prekiautojo, kuris bus užsiregistravęs kaip ES mokesčių mokėtojai.“
Dėl pristatymo prekės kaina gali išaugti kelis kartus
Užsisakius kinišką prekę iš Europos sandėlio, tarp siuntų bendrovių, pristatančių prekę į Lietuvą, yra ir „DHL Lietuva“. Tiesa, pristatymo kaina, priklausomai nuo prekės, gali stipriai skirtis – nemokamai, nuo kelių ar net keliolikos eurų. Tokiu atveju euro vertės prekės kaina, prisidėjus transporto kaštams, gali išaugti net ir kelis kartus.
„Pristatymo kaina priklauso nuo daugelio dalykų. Pirmiausia – kokią kainodarą taiko pats pardavėjas – ar išskiria transportavimo mokestį, ar ne. Dalis jų transportavimo kainą įtraukia į prekės savikainą ir kaip atskiros eilutės jo nerodo. Užsakydamas prekę tarsi nemoki atskirai už transportavimą, bet jį sumoki, užsisakydamas prekes. Kiti dengia dalį transportavimo kaštų, įtraukdami į prekių savikainą ir dalį nurodo, kad reikės papildomai susimokėti. Dar kiti pardavėjai parodo visą transportavimo kainą. Kaina taip pat priklauso nuo kiekių, ir kokias kainas turi pats prekiautojas su „DHL“, nes kuo didesni kiekiai, tuo jis turi geresnes kainas“, – komentuoja M. Pivoriūnas.
„Kai kurie klientai nesupranta – užsisakė marškinėlius už 10 eurų, ir sako, kad „plešiame“ išmuitinimo ir transportavimo mokesčius. Tai ar už 10 eurų, ar 2000 eurų marškinėliai – darbas juk atliekamas tas pats: kurjerių darbas, vežimas, galutinis pristatymas pirkėjui“, – aiškina pašnekovas.
Svarbu pabrėžti, kad mažos vertės siuntos (iki 22 eurų) bus apmokestinamos pagal jų atvykimo į Lietuvos paštą datą, nepriklausomai nuo to, kada atliktas prekės užsakymas. Tai reiškia, jeigu prekė užsisakyta gegužės ar birželio mėn., bet Lietuvos paštą ji pasieks liepos 1 d. ir vėliau, siunta bus deklaruojama ir apmokestinama. Siuntoms, kurių vertė didesnė nei 22 eurai, deklaravimo ir apmokėjimo tvarka nesikeis.