„Vidutiniškai, jei imtume daugiabučio butą, tai savininkui rinkliava augs daugiau nei 3 Eur, o individualaus namo savininkui – daugiau nei 5 Eur“, – teigė Vilniaus atliekų tvarkymo poskyrio vedėja Eglė Bernotavičienė.
„Nedidelis didėjimas, jei taip galima pasakyti, nes už 3 Eur mes vieną kartą nusiperkame kavos, o kalbame apie rinkliavos padidėjimą visiems kalendoriams metams“, – sakė AP atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja Greta Česnaitytė.
„Kaina didėja, nors paslaugos kokybė niekaip nesikeis“, – oponavo Vilniaus tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
„Kažkas turi po 5-6 kibirėlius, rūšiuojame, tikime, kad yra žiedinė ekonomika, atliekos – apdirbamos. Todėl norėtųsi, kad jei įdedame darbo, kažkam sumažindami darbo rūšiuojant, tai, mano galva, pagal ekonominius dėsnius, kaina turėtų mažėti“, – kalbėjo jis.
„Regioninės kainos įvedimas lemia pokyčius rinkliavoje
„Regioninės kainos įvedimas lemia pokyčius rinkliavoje“, – aiškino E. Bernotavičienė.
Kitaip tariant, regioninę kainą nustatys valstybė.
„Šis procesas yra naujas tiek mums, tiek rinkos dalyviams“, – sakė VERT tarybos narys Matas Taparauskas.
Teigiama, kad rinkliava bus reguliuojama dviejų institucijų – VERT ir savivaldybės.
„Tai yra skaidrumas, kad matytume, kokios sąnaudos yra patiriamos regioniniuose atliekų tvarkymo centruose“, – pridūrė G. Česnaitytė.
VERT atstovas sakė negalintis teigti, kad savivaldybės prastai atlikdavo savo pareigą, tačiau pagrindinis klausimas, anot jo, buvo, kodėl atliekų tvarkymo kaštai regionuose skirdavosi labai ženkliai.
A. Nemunaitis svarstė, kad tokia tvarka neva bus siekiama suvienodinti kainas regionuose, tačiau jos vienodos nebus.
VERT tikslina, kad jie nustato tik komunalinių atliekų sutvarkymo kainas, o surinkimo, vežimo, sistemos administravimo – nereguliuos.
„Iš atliekų tvarkymo pusės matome, kad visuose regionuose kaštai didėja“, – teigė M. Taparauskas.
Visgi, kaip sakė, priežastys – aiškios: taršos mokesčio bei sisteminiai pokyčiai, atsiradęs atskirai surenkamų maisto atliekų tvarkymas.
„Didžiausią didėjimą iš nustatytų kainų turime Vilniuje, o Alytuje, tarkime, tad didėjimas nėra toks ženklus ir lyginant su 2022 m. padidėja tik 12 proc.“, – sakė VERT atstovas.
Panevėžyje pokyčiai palies tik gyvenančius privačiose valdose.
„Turime sąrašus ir matome, kokia namų valda kokius rūšiavimo konteinerius turi. Nerūšiuojančių namų ūkių kategorijai keisis įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą. Tie gyventojai, kurie nerūšiuoja, sulauks 30 proc. didesnių sąskaitų“, – tvarką aiškino bendrovės „Panevėžio specialusis autotransportas“ atstovė Justina Indulytė.
Tiems, kurie rūšiuos, jiems niekas nesikeičia, tačiau nuostabą kelia tai, kad maždaug pusė privačių valdų vis dar nerūšiuoja.
Kauniečiai – gali būti ramūs. Už šiukšles brangiau nemokės.
„Miestas labai atsakingai organizuoja savo atliekų tvarkymo sistemas, neįdieginėja jokių perteklinių papildomų įrenginių ar priemonių, kurios keltų kainą“, – sakė Kauno miesto savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.