Pagrindinė konservuojančių namie klaida

Esame įpratę, kad maistą gamintis namuose yra daug pigiau nei nusipirkti jau pagamintą. Tačiau taip gali būti ne visada. Kalbintų pašnekovų nuomonės, ar ruošti žiemos atsargas patiems finansiškai naudingiau, išsiskyrė. Pagrindinė klaida - nesuskaičiuojama, kiek iš tikrųjų tai kainuoja.

Pirkti bene dvigubai brangiau

Anykščiuose gyvenanti Agnė, sutiko, kad didmiesčiuose gyvenantys žmonės dažniausiai nekonservuoja ir pripažino, kad dažnai pati tai daranti dėl pomėgio auginti daržoves bei grybauti ir uogauti. Tačiau neigė, kad įsigyti konservus parduotuvėje yra pigiau.

„Manau, kad savo gamybos konservai yra skanesni, pigesni ir sveikesni, nes žinai, kaip augini, ką dedi į stiklainį. Pavyzdžiui, 5 litrai 100 proc. sulčių, spaudžiant sulčių spaudykloje brangesniu naujos technologijos būdu kainuoja 8 Lt, jei turi savo obuolių. Galima pasigaminti ir pigiau. O parduotuvėje 1 litras geresnių sulčių kainuoja 5 Lt“, - sakė pašnekovė.

Ji skaičiavo, kad konservuojant kitas daržoves kainuoja sėklos, elektros energija, vanduo, darbas virtuvėje ir darže, jei toks yra. Bet ir tokiu atveju esą konservuoti patiems yra pigiau.

Pašnekovė taip pat teigė, kad net ir perkant produktus, kai kurias daržoves naudingiau konservuoti patiems. Ji pateikė pavyzdį, kad kilogramas agurkų kainuoja apie 3 Lt. 3 litrų stiklainiui reikia apie 1,5 kg agurkų, taigi už juos sumokėtumėte apie 4,5 Lt. O parduotuvėje už 3 litrų stiklainį tektų sumokėti apie 9 litus.

Teigia, kad neskaičiuoja energijos sąnaudų

„Kėdainių konservų fabriko“ generalinis direktorius Vygantas Vanagas DELFI tikino, kad pirktiniai konservai nuo gamintų namuose niekuo labai nesiskiria. Be to, pastarieji kartais gali būti ir prastesnės kokybės.

„Tokią kokybę namuose dar ne visi gali pagaminti, kaip mes pagaminame. Žinoma, kiekviena šeimininkė turi savo pomėgius ir receptus. Juos ir gamina“, - neneigė V. Vanagas, bet pridėjo, kad konservuoti vis dėlto labiau linkę žmonės, gyvenantys mažesniuose miestuose ir kaimo gyvenvietėse, o ne didmiesčiuose, kur nėra galimybės užsiauginti savo daržovių ir vaisių. Be to, tuo dažniau užsiima vyresnio amžiaus žmonės. Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad dėl minėtų priežasčių konservai didmiesčiuose yra labiau perkami.

„Nesutikčiau su tuo, - paklaustas, ar pigiau konservus nusipirkti, ar įsigyti produktus ir konservuoti patiems, sakė V. Vanagas. - Žmonės nevertina elektros, dujų, darbo ir kitų dalykų. Skaičiuoja tik žaliavą, kurią sudeda į indelį. Bet jeigu skaičiuotų visas sąnaudas, tai pigiau tikrai neišeitų.“

Direktoriaus nuomone, konservuojant pirktinius produktus, stiklainio savikaina išeina panaši arba netgi didesnė, lyginant su parduotuvėje nusipirkto stiklainio kaina. Pagrindinė priežastis: konservų gamintojai produktus perka dideliais kiekiais, todėl moka už juos mažiau. Tiesa, pašnekovas pripažino, kad kai kurie žmonės konservuoja dėl to, kad mėgsta tai daryti, gamina pagal receptus, kurių negalima įsigyti parduotuvėje, ar tiesiog dėl įskiepytų tradicijų.

Ekspertė: viską lemia aplinkybės

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė teigė, kad atsakyti vienareikšmiškai, ar konservuojant pačiam galima sutaupyti, sudėtinga. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: ar šeimininkė jau turi stiklainių iš ankstesnių metų, ar uogos ir daržovės iš savo daržo, kaip įmantriai yra verdama ir konservuojama bei kitų.

„Paprasčiau įvertinti būtų nagrinėjant konkretų pavyzdį. Piko metu turguje braškių buvo galima įsigyti už 5 Lt už kilogramą. Dar pridėkime cukraus, reikalingo uogienei. Tarkime, kad to pakaktų neįmantriai uogienei. Jei stiklainių pirkti nereikia, maždaug 0,7 litro stiklainis uogienės atsieitų apie 8,5 Lt. Braškių džemo 0,5 l stiklainis parduotuvėje galima rasti už kiek daugiau nei 6 Lt. Tad kaina išeina panaši. Tačiau įvertinta namie gamintos uogienės savikaina neapima vandens, reikalingo uogoms ir stiklainiams paruošti, indams suplauti, bei dujų ar elektros sąnaudų. Ir, žinoma, darbo bei laiko“, - sakė O. Bložienė.

Tačiau ji pridėjo, kad, jeigu uogos yra iš savo ar artimųjų daržo, finansiškai naudingiau yra uogienę gaminti patiems, nevertinant sąnaudų reikalingų uogoms užauginti: trąšų, vandens, plėvelių ir pan.

„Situacija beveik panaši ir daržovių konservavimo atveju. Pavyzdžiui, pomidorų kilogramą piko metu turguje buvo galima įsigyti už maždaug 3 Lt. Dar reiktų priskaičiuoti prieskonius, actą, ir kitus priedus. Dvilitrinis stiklainis pomidorų mums atsieitų apie 3,5 Lt, priklausomai nuo recepto. Už tokią pačia sumą prekybos centre galėtume įsigyti tik 0,7 l stiklainį pomidorų. Bet vėlgi ši suma įvertina tik dalį atsargoms paruošti reikalingų sąnaudų“, - aiškino ekspertė.

Ji darė išvadą, kad sutaupyti dažniausiai galima tik tuo atveju, jei daržovių ar uogų ir reikalingų priemonių, pavyzdžiui, stiklainių ir dangtelių, pirkti nereikia. Tačiau patikino, kad jei viską reikia įsigyti, labiau apsimoka nusipirkti jau paruoštų atsargų. Esą tokiu atveju tik kulinariniai pomėgiai ar ekologinės nuostatos galėtų būti paskata atsargas ruošti patiems.