Pajamos – ne tik iš darbo: daugiausiai gyventojų papildomai „uždirba“ iš palūkanų

Darbo užmokesčio dalis Vakarų šalių BVP struktūroje mažėja, o investicijų ir pelno dalis auga. Tai rodo, jog norint atsidurti prie ekonomikos sukurtų gėrybių nėra kito kelio, kaip investavimas. Žurnalas „Investuok“ narsto VMI skaičius ir aiškinasi kodėl vos 1,6 proc. Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų 2022 m. gavo bent vieną eurą iš akcijų ar kitų finansinių priemonių pardavimo.

Investuoti skatina sveikas protas ir pastarųjų metų infliacijos šuoliai, nusinešę dideles bankų indėliuose gulėjusias sumas. Ateityje tai daryti skatins ir vis didėjantis laisvų lėšų kiekis.

2020 m. Lietuvos banko tyrimas atskleidė, kad Lietuvos namų ūkiai 2020 m. turėjo sukaupę vidutiniškai 84,3 tūkst. eurų vertės turto. Tai maždaug dviem trečdaliais mažiau už Europos vidurkį (229,2 tūkst. eurų). Atnaujinta 2023 m. šio tyrimo informacija kartu su kitomis euro zonos šalimis bus pateikta šių metų pabaigoje.

Nefinansinio turto svarbą rodo faktas, kad 81,7 proc. viso gyventojų turto 2020 m. Lietuvoje sukaupta nekilnojamojo turto forma, o finansinis turtas tesudarė 4,3 proc. viso turto (kitas turtas – verslas ar automobiliai).