Pakliuvo į sukčių pinkles
Delfi prieš kurį laiką rašė apie bankrutavusią latvių įmonę ir prabangių batų prekės ženklą „Inch2“, kuris apgavo šimtus žmonių. Dar prieš Kalėdas ši svetainė toliau veikė, tačiau dabar apsilankyti joje nebegalima.
Prieš didžiąsias metų šventes, kai sukčiai vėl buvo suaktyvėję, Delfi sulaukė laiško iš dar vienos nukentėjusios pirkėjos Laimos.
Moteris spalio pradžioje iš „Inch2“ užsisakė batus, kurių taip ir negavo. Po savaitės ji „pardavėjo“ pasiteiravo, kada gali tikėtis sulaukti prekės ir gavo atsakymą, kad rankų darbo batai šiuo metu gaminami. Laiške nurodyta, kad gamyba užtrunka iki 8 savaičių, kartais – iki 12-14 savaičių, o prekės pristatomos iki 3 savaičių, tik dėl neva pandeminės situacijos gali užtrukti iki 16 savaičių.
Palaukusi pusantro mėnesio moteris dar kartą kreipėsi, tačiau atsakymo jau nebesulaukė, nors pašnekovės teigimu, reklaminiai laiškai iš „Inch2“ į el. paštą atkeliauja kas savaitę.
Moteris dar bandė susisiekti svetainėje nurodytu telefonu, tačiau to padaryti nepavyko.
Delfi ankstesniame straipsnyje aprašė būdus, kaip galima susigrąžinti pinigus, įsigijus prekių neegzistuojančioje el. parduotuvėje. Vienas iš jų – kreiptis į savo banką, kuris gali atšaukti pavedimą. Tuo pasinaudojo kita nukentėjusi moteris, kuri, praėjus 5–6 savaitėms nuo pirkimo, pinigus atgavo į savo sąskaitą, o bankas iškart nemokamai pakeitė ir kortelę.
Bankas už paslaugas paskaičiavo 43 eurus
Perskaičiusi šią informaciją Laima taip pat pabandė kreiptis į savo banką. Užpildžiusi „Swedbank“ prašymą ji kantriai laukė savo pinigų. Tačiau beveik po mėnesio sulaukė neigiamo atsakymo. Tiesa, jis kainavo keliasdešimt eurų.
„Atšaukimas dėl kredito pervedimo SEPA 160 Eur, atlikto 2022-11-30, buvo išsiųstas gavus atšaukimo prašymą, tačiau iki šiol negavome nei lėšų grąžinimo, nei atsakymo iš gavėjo finansų įstaigos.
Rekomenduojame tartis su gavėju tiesiogiai. Labai gaila, daugiau padėti niekuo negalime. Jei gavėjo finansų įstaiga pateiks atsakymą, Jus informuosime.
Atšaukimo mokestį 43,44 Eur nurašėme.
Linkiu gražios dienos!“ – rašoma gautame laiške.
„Sumokėjau už prekę 160 Eur, bet jų negavau. Dabar dar ir bankas nusirašo 43,44 Eur už suteiktas „paslaugas“ – stebisi pašnekovė.
Bankas dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų negali komentuoti individualių atvejų, tačiau bendrai paaiškino, kodėl šį mokestį skaičiuoja.
„Mokestis (43,44 Eur) už tarptautinio pavedimo atšaukimą taikomas nepriklausomai nuo galutinio rezultato – pavyks atšaukti pavedimą ar ne. Pildydami prašymą atšaukti pavedimą klientai su tuo sutinka.
Bankas, gavęs prašymą atšaukti pavedimą, kreipiasi į gavėjo banką su prašymu grąžinti lėšas, tačiau jos gali būti grąžintos tik gavėjui sutikus, jo sąskaitoje esant lėšų ir joms nesant apribotoms.
Vertindami individualias situacijas, jei klientui nepavyksta sugrąžinti lėšų, dažnu atveju svarstome galimybę geranoriškai grąžinti pavedimo atšaukimo mokestį klientui. Dėl to bankas su konkrečiu klientu bendrauja tiesiogiai, pranešdamas jam apie priimtą sprendimą“, – komentuoja „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.
Pinigus atgavo
Po kurio laiko moteris informavo, kad po ilgų derybų pavyko atgauti pinigus tiek iš sukčių, tiek ir iš banko.
„Šią savaitę „Inch2“ vėl pradėjo siuntinėti savo reklaminius „kalėdinius“ laiškus su daugiau kaip 70 proc. nuolaida. Parašiau, kad norėčiau pirkti ir pradėjome bendrauti, t. y. jie pradėjo atsakinėti į laiškus.
Tada aprašiau savo situaciją, kad esu sumokėjusi pinigus, pakartotinai nusiunčiau pavedimo kopiją ir gavau atsakymą, kad jie neva atnaujino mano užsakymo sekimo kodą ir batus gausiu sausio pabaigoje. Atsakiau, kad prieš perkant batus, nebuvo minėtas toks ilgas laikotarpis, taip pat kad esu parašiusi pretenziją Europos vartotojų tarnybai ir „Swedbank“ darbuotojams, nusiunčiau ir Delfi straipsnį apie Latvijos įmonės bankrotą. Todėl jie pasiūlė susitarti gražiuoju, prieš kelias minutes man grąžino pinigus“, – informavo Laima.
Delfi pasiteiravus dėl banko mokesčio, moteris patvirtino, kad po ilgų derybų pavyko susigrąžinti ir 43 eurus.
Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė pažymi, kad šiuo klausimu skirtingų rinkos dalyvių praktika skiriasi.
„Ar bus taikomas mokestis, paprastai nurodoma prašyme atšaukti pavedimą, kurį pildo klientai. Jeigu atšaukiamas mokėjimo pavedimas susijęs su finansiniu sukčiavimu, bankas gali netaikyti atšaukimo mokesčio arba, atsižvelgęs į situaciją, grąžinti jį klientui – kiekviena situacija ir jos aplinkybės vertinamos individualiai“, – komentuoja ji.
Gauti 2 skundai
Delfi primena, kad jeigu vartotojai pirko ir negavo prekių ar pinigų grąžinimo (už grąžintas prekes) ne iš Latvijoje registruotos įmonės, nes įmonė Latvijoje nuo bankroto bylos iškėlimo veiklos nevykdo, ir mokėjo kreditine ar debetine kortele, gali kreiptis į savo banką ir pasiteirauti dėl pinigų susigrąžinimo (angl. charge back) procedūros galimybių.
Jeigu banke negalės pritaikyti pinigų susigrąžinimo procedūros ar vartotojas mokėjo ne kortele, tai nepavykus išspręsti problemos savarankiškai, galima kreiptis nemokamos pagalbos ir rašyti skundą Europos vartotojų centrui Lietuvoje. Čia galima rasti instrukciją kaip pateikti skundą.
Centras Delfi informavo, kad nuo rugsėjo mėnesio yra gavęs 2 vartotojų skundus, kur vienoje byloje vartotoja mokėjo Lenkijoje registruotai įmonei, o kitoje – Estijoje registruotai įmonei.
„Abiem atvejais yra pradėtos bylos ir perduotos atitinkamai EVC Lenkijoje ir EVC Estijoje, kad tarpininkautų sprendžiant kompromiso būdu“, – sako centro atstovai.
Trys saugumo patarimai perkant internetu
„Swedbank“ pasidalijo saugumo patarimais, apsiperkant internetu. Apsisaugoti nuo sukčių internete pirmiausia padeda paties vartotojo atidumas. Jei interneto parduotuvėje ar skelbime siūloma gerai žinomo gamintojo prekė už itin mažą kainą, tai pirmasis signalas, kuris turėtų sukelti jūsų įtarimą.
Antra, skirtingai negu realybėje, internete apsimesti ar imituoti dalykus yra kur kas paprasčiau. Prekybininkais apsimetantys sukčiai dažniausiai yra ištobulinę gebėjimą tiek apsimesti kitais asmenimis, tiek sukurti įtikinamai atrodančias prekių ar paslaugų svetaines.
Todėl prieš planuodami apsipirkti nežinomoje interneto parduotuvėje pirmą kartą, gerai atlikite namų darbus ir jokiu būdu neskubėkite atsiskaityti. Visų pirma patikrinkite tos e. parduotuvės domeno įkūrimo datą, paieškokite kitų vartotojų atsiliepimų apie ją, išnagrinėkite siūlomas atsiskaitymo, pristatymo, prekių grąžinimo sąlygas, patikrinkite, ar nurodyti kontaktai bei ar pateiktos nuorodos yra veikiančios.
Trečias patarimas – savo mokėjimo kortelėje būtina aktyvuoti saugaus atsiskaitymo internete funkciją, kurią siūlo daugelis finansų institucijų. Taip pat aktyvuokite nemokamų pranešimų funkciją savo telefone (angl. push notification), taip matysite bet kokį lėšų judėjimą savo sąskaitose ir lengviau pastebėsite įtartinus mokėjimus kortele, jei tokių atsirastų.