Danijoje 10 metų gyvenanti lietuvė Inga turi du verslus. Viena jos įmonė teikia valymo paslaugas, kita – buhalterines.
Valymo paslaugų įmonei pandemija ypač skaudžiai kirto per pajamas, jos sumažėjo daugiau nei perpus.
„Valymo verslui buvo neigiama įtaka tuo laikotarpiu, kol buvo karantinas, labai griežti ribojimai išėjimui į gatves. Mūsų mergaitės vyksta į klientų namus, dažnai tuo laikotarpiu klientai buvo arba namie, arba dirbo iš namų, tad jiems nereikėjo valymo paslaugų“, – sako emigrantė Inga Lapinskaitė-Mikalauskė.
Kovas ir balandis buvo sunkiausi mėnesiai – įstrigus veiklai ir kritus pajamoms teko ieškoti naujų sprendimų. Valymo paslaugas teikianti įmonė persiorientavo į dezinfekavimą.
„Kai visi biurai užsidaro, valome jų patalpas. Biurams, statybiniams vagonėliams – pats tas, ko jiems tuo laikotarpiu reikėjo“, – pažymi verslininkė.
Kad mažėja emigrantų pajamos, matyti ir iš jų pervedimų į Lietuvą. 2018 m. į Lietuvą atplaukė daugiau nei milijardas eurų emigrantų pinigų. Panaši, tik kiek mažesnė suma, buvo ir pernai. O šių metų pirmo ketvirčio suma – apie 50 mln. Eur mažesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
„Kadangi turime duomenis už pirmąjį šių metų ketvirtį, matome, kad ir asmeninės perlaidos į Lietuvą ir iš jos, palyginti su 2019 m. paskutiniu ketvirčiu, sumažėjo maždaug 22 proc. Palyginus su 2019 m. pirmuoju ketvirčiu, asmeninės perlaidos į Lietuvą sumažėjo apie 17 proc.“, – komentuoja Lietuvos banko ekonomistas Mantas Vilniškis.
Pagrindinės šalys, iš kurių į Lietuvą atkeliauja pinigai: JAV, Jungtinė Karalystė ir Rusija. Prognozuojama, kad perlaidų suma mažės ir toliau. Vis dėlto, ekonomistų vertinimu, dėl to liūdėti labai nereikėtų, nes emigrantų perlaidos didelės reikšmės Lietuvos ekonomikai neturi.
„Pasižiūrėjus, kokią dalį jos (emigrantų perlaidos į Lietuvą – Delfi) pas mus galėtų sudaryti, grubiai skaičiuojant – apie 3 proc. nuo BVP. Tačiau negalima laikyti to labai dideliu skaičiumi, jeigu tas perlaidas išbrauktume, tai nereiškia, kad mūsų BVP smuktų 3 proc.“, – sako ekonomistas Algirdas Bartkus.
Anot ekonomistų, pervedimai į Lietuvą nuolat svyruoja, priklausomai nuo siaučiančių krizių, o dažniausiai pinigai iš užsienio į Lietuvą siunčiami čia likusiems vaikams.
„Perlaidos dažniausiai vykdomos net ne tėvams, o savo vaikams. Tai reiškia, kad dirbantys suaugę žmonės siunčia pinigus į Lietuvą vaikams, kurie auga, tarkim, pas senelius“, – pažymi ekonomistas.
Tačiau ar ilgai užsienyje dirbantys suaugusieji galės išlaikyti Lietuvoje likusius vaikus, neaišku. Pavyzdžiui, Ispanijoje labiausiai nuo pandemijos nukentėjo tie, kurie dirba žemės ūkyje, statybose, ypač turizmo versle.
„Žmonės neteko arba visų pajamų, arba jų dalies, nes turizmas yra praktiškai sustojęs, nuo liepos šiek tiek atsigavęs, tad dalis žmonių yra arba prastovose, arba sumažintas jų darbo laikas, arba jie buvo atleisti“, – pasakoja Ispanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Agneta Daukantaitė-Vansavicienė.
Vidutinė emigrantų pervedama suma šiuo metu siekia apie 300 Eur.