Papasakojo, kur kainos paaugo, bet žmonės toliau perka

Po euro įvedimo pabrango ne tik maitinimo, grožio, sporto ar kitos paslaugos, sparčiai paaugo ir bilietų į renginius kainos.

Bilietus internetu platinančios bendrovės „Tiketa“ generalinis direktorius Andrius Žiauberis interviu DELFI papasakojo, kiek brango bilietai į renginius.

- Ar pasikeitė įpročiai leisti pinigus pramogoms po euro įvedimo?

- Negali visko suversti ant euro, bet matome, kad šių metų antras ketvirtis yra kitoks nei ankstesnieji. Pirmieji trys šių metų mėnesiai parodė, kad žmonės nelabai suprato lito ir euro santykio, vienas euras atrodė kaip vienas pinigų vienetas.

Matyt, po pirmojo šių metų ketvirčio atsirado žmonių, kuriems turimos algos nepakako iki kito atlyginimo ir veikiausiai jie ėmė atidžiau leisti pinigus toms prekėms, kurios nėra pirmo būtinumo. O apie pramogas paprastai žmogus pagalvoja po to, kai turi pakankamai pinigų maistui, komunalinėms paslaugoms apmokėti, drabužiams.

Vertinant statistiškai, didelio pasikeitimo nepastebėjome: per pirmąją 2015 m. pusę, palyginti su pernai tuo pat metu, pardavėme apie 9 proc. mažiau bilietų, o apyvarta buvo apie 5 proc. didesnė.

- Kiek pabrango bilietai?

- Vidutinė bilieto kaina paaugo nuo 13,94 eurų iki 15,97 eurų, tai - 15 proc.

- Kas lėmė tokį kainų augimą?

- Matyt, didžioji dalis kainos augimo susidaro apvalinant sumas, kad kaina būtų patogesnė vartotojui mokėti už paslaugą. Kad ir kaip buvo kalbama, kad kainos nepaaugs, aš manau, kad kainas diktuoja rinka, o valstybė jų nesureguliuos. Jeigu vartotojas perka ir už didesnę kainą, verslininkas visada tuo naudosis.

- Kas yra tipinis jūsų klientas?

- Pagal žmonių deklaruojamus duomenims manome, kad mūsų paslaugomis dažniausiai naudojasi 23-45 metų moterys. Jos dažniau vyrus traukia iš namų eiti pramogauti ir iš 100 atvejų bilietus perka vidutiniškai 60 kartų. Aišku, skirstant pagal pramogų rūšis, į sporto renginius bilietus aktyviau perka vyrai, bet vertinant bendras tendencijas pirmauja moterys.

- Kaip skiriasi pasirenkamos pramogos didmiesčiuose ir mažesniuose miestuose?

- Žinoma, skirtumų yra ir tarp didžiausių miestų: Vilniuje visada žmonės mieliau eina į madingus renginius, pasaulinių pop žvaigždžių koncertus, o Kaune žymiai geriau sekasi Lietuvos atlikėjams.

Kalbant apie sporto renginių populiarumą, pastebėjome, kad labai didelės įtakos turi sportininkų rezultatai. Pavyzdžiui, kalbant apie futbolą, neseniai Vilniaus „Žalgiris“ žaidė atrankoje į čempionų lygą su švedų „Malmo“, tada bilietai buvo išparduoti, žiūrovų buvo apie 5 tūkst. Kai jie pralaimėjo ir toliau žaidžia Lietuvos lygoje, bilietų kiekis sumažėjo apie 80 proc. Veikiausiai, jeigu į rungtynes ateina iki 1 tūkst., tai jau yra geras rezultatas. Vertinant fanų lojalumą, labiausiai vertinama yra krepšinio komanda Kauno „Žalgiris“.

- Ar pastebėjote, kad po euro įvedimo pasikeitė pasirenkamos pramogos?

- Pastebėjome, kad žmonės noriai perka bilietus į teatrus, tad tai rodo du dalykus: žmonės vis labiau mėgsta intelektualiai leisti laiką, o antra – teatras ir santykinai mažiau kainuoja, palyginti su pop žvaigždžių koncertais. Pastebime, kad bilietai į kai kuriuos spektaklius yra išparduodami 2-3 mėnesiai iki jų parodymo - dabar dažniausiai išparduodame bilietus į šios kategorijos renginius.

Atvirkštinė tendencija yra su pop žvaigždžių pasirodymu: šių metų antroje pusėje Rytų Europoje beveik neturime didelių pasirodymų. Galbūt jie atostogauja, o gal išsisėmė festivaliuose. Vienas garsesnių pasirodymų - grupės „Nikelback“ koncertas Kaune, o visi kiti turai keliasi į 2016-uosius.

- Ačiū jums už pokalbį.

Bendrovės duomenimis, populiariausi renginiai pirmąjį 2015 m. pusmetį pagal bilietų pardavimus buvo: pasaulinio garso cirko „Cirque du Soleil“ pasirodymas „Quidam“, Edo Sheerano koncertas, BEKO – LKL „Žvaigždžių diena 2015”, „Def Leppard“ koncertas, koncertas „The Chemical Brothers live“ ir „Eastcon“ žaidimo „Kauno karnavalas” finalas.