DELFI pasiekė skaitytojos klausimas, kuriame teiraujamasi, ar gali batų pardavėjas nurodyti pavasarinius ar rudeninius batus avėti esant tik sausam orui.
„Negi, jei lyja, turiu juos nusiauti ir namo eiti basa?“, - ironizuojama skaitytoja, pridurdama, kad batai kainavo daugiau nei 100 eurų.
DELFI kreipėsi į drabužiais ir batais prekiaujančias „Armitanos“ ir „Aprangos“ grupes su klausimu, ar vartotojams yra teikiamos papildomos instrukcijos kaip avėti batus.
„Mes savo tinkluose, „Salamander“, „Step Top“, „Žygio batai“ ir kituose, naudojame bendrines batų atmintines pirkėjui“, - komentavo „Armitanos“ rinkodaros ir pardavimų vadovė Baltijos šalims Živilė Baltulionytė.
Pasak jos, atmintinė primena vartotojams jų teises, rekomenduoja, kaip prižiūrėti avalynę, kad ji ilgiau tarnautų.
„Šį informacija yra bendrinė, neišskaidoma pagal avalynės tipą. Nes būtų per daug sudėtinga išskaidyti, be to nėra tikslinga, nes informacija yra didele dalimi analogiška“, - kalbėjo Ž. Baltulionytė.
Bendrovės pateikiamoje atmintinėje nurodoma, kaip papildomai apsaugoti batus, kaip juos prižiūrėti, kaip kreiptis dėl garantinio aptarnavimo ar grąžinti prekes. Batus odiniais padais rekomenduojama avėti sausu oru arba patalpoje, o norint avėti drėgnu oru – papildomai padengti apsauginiu sluoksniu.
„Armitanos“ grupei priklauso tokie parduotuvių tinklai kaip „Tops!“, „Baldinini“, „Step Top“, „Žygio batai“, „Salamander“, „Geox“, „Hogl“, „Tamaris“ ir kiti.
„Aprangos“ grupei priklausančio „Aldo“ tinklo pardavimų vadybininkė Daiva Klimaševskytė papasakojo, kokia informacija yra teikiama pirkėjams.
„Informaciniuose prie čekio prisegtuose lapeliuose yra pateikiama papildoma informacija pirkėjui saugiam prekės naudojimui. Prie drabužių visuomet būna prisiūtos tekstilės etiketės su gaminių priežiūros rekomendacijomis, prie batų tokių etikečių nėra, todėl mes informaciją pateikiame savo iniciatyva, kad klientas turėtų batų priežiūros ir avėjimo atmintinę. Informaciniai lapeliai yra vienodi, juose pateikiama svarbiausia informacija“, - nurodė D. Klimaševskytė.
„Aprangos“ grupė valdo drabužių ir avalynės prekybos tinklus, tai „Aldo“, „Apranga“, „City“, „Burrberry“, „Bershka“, „Mango“, „Massimo Dutti“, „MaxMara“, „MEXX“, „Promod“, „Pull&Bear“, „s.Oliver“, „stradivarius“, „strellson“, „Tom Tailor“, „Tommy Hilfiger“, „Zara“ ir kitus.
Pardavėjų dalijamos atmintinės jiems - kaip papildoma apsauga
Advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatas Egidijus Langys paaiškina, kad papildoma instrukcija – kaip papildomas draudimas pardavėjui.
„Žmogus perka daiktą ir jam, kaip ir perkant buitinę techniką, gali būti nurodoma, ką su juo galima daryti. Jeigu pirkėjas instrukcijos nesilaiko, tada nėra galimybės pasinaudoti garantija, pavyzdžiui, jei automobilis yra remontuojamas ne autorizuotame automobilių servise, jam neteikiamos garantinės priežiūros paslaugos. Lygiai tas pats yra ir šiuo atveju, kai žmogui duodama rekomendacija, kad avalynė reikalauja specialaus apdorojimo ir nešiojama tik sausu metu“, - komentavo advokatas.
Kitaip tariant, jei batus, tinkamam tik sausam orui, avėsite ir kai lyja, neteksite teisės įrodinėti, kad prekė – nekokybiška.
Tai, kad instrukcija pridedama, nors žmogus ant jos nepasirašo, nereiškia, kad ji negalioja.
„Tokių atvejų yra daug, pavyzdžiui, draudimas: retas skaito ir draudimo taisykles, bet jos galioja. Arba automobilio plovykloje parašyta „neatidaryti durų“ ir nepasirašote, kad su tuo reikalavimu susipažinote, bet atidaręs duris ir sušlapęs pretenzijų pareikšti negali“, - komentuoja E. Langys.
Nesvarbu, ar pirkote prekes parduotuvėje, ar internetu, Europos Sąjungoje galiojančios taisyklės numato, kad pirkėjas visada turite teisę į ne mažiau kaip dvejų metų nemokamą garantiją.
Tai reiškia, kad prekei sugedus, žmogus gali kreiptis į pardavėją ir pasirinkti, ko reikalaus: pakeisti prekę analogiška kokybiška preke, ją nemokamai suremontuoti ar grąžinti sumokėtus pinigus. Garantija netaikoma, kai žmogus prekę sugadina.
Kaip reikėtų elgtis, kai perkant rudeninius ar pavasarinius batus pardavėjas prisega instrukciją, kad batai tinkami tik sausam orui? Advokatas sako, kad ginčo sprendimo kelias priklausytų nuo konkretaus atvejo, kai susiformuotų precedentas.
„Kai Lietuvoje perki rudeninius batus, tikiesi, kad su jais galėti vaikščioti lietuviško rudens metu. Pas mus ruduo yra kitoks nei Italijoje ar Ispanijoje, kur temperatūra gali siekti ir +15, ir +18, o batai vis tiek vadinami rudeniniais, nors dėvėjimo sąlygos iš esmės skiriasi. Antra vertus, instrukcijos įteikimas yra papildomas draudimas pardavėjui, - teigia E. Langys. - Bet svarbus ir kitas klausimas: kada žmogus gauna instrukciją, kaip avėti batus.“
Pasak jo, normali praktika būtų, kad pardavėja besirenkantį batus žmogų įspėtų, kurie yra tinkami lietuviškam orui, o kurie – nelabai.
„Pas mus įprasta viską sukrauti į maišelį, kai sumokami pinigai ir nieko papildomai nepaaiškinti. Informacija apie batų avėjimą turi būti pateikta prieš perkant ir jeigu su paaiškintomis sąlygomis sutinkate, viskas gerai. Jei apie avėjimo sąlygas neinformuoja, bet jas prisega, tai yra klaidinimas, veikiantis ekonominį elgesį. Žmogus gali prašyti grąžinti pinigus, kai pamato instrukciją ir sužino, kad batus gali avėti tik sausu oru ir jam tai netinka“, - kalbėjo E. Langys.
Advokatas primena, kad yra ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai: natūralu, kad Lietuvoje žmonės rudenį suvokia kaip drėgną, vėsų orą, tad žmogus turi būti įspėtas, jei jo perkami batai lietuviškam orui netinka.
„Priešingu atveju iškyla įrodinėjimo klausimas, ar vartotojai buvo įspėti“, - kalba E. Langys.
Tik prisegti instrukciją - negana
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija išaiškina, kokia informacija turi būti pateikta pirkėjui.
Lietuvoje tai numato Mažmeninės prekybos taisyklės, patvirtintos pernai liepą Vyriausybės nutarimu.
Taisyklėse nurodyta, kad pardavėjo pareiga yra prieš parduodant daiktą „suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinamą informaciją apie parduodamas prekes“.
„Išsamią informaciją – instrukciją - apie gaminius, taip pat ir avalynę, rengia gamintojas ir pateikia vartotojams kartu su preke. Pardavėjo pareiga gamintojo parengtą informaciją tinkamai perduoti pirkėjui, jei reikalinga, išversti į lietuvių kalbą“, - nurodo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos vyriausioji inspektorė Ona Kušeliauskaitė.
Kitaip tariant, pirkėjas turi prieš pirkdamas prekę sužinoti, kaip turės ją naudoti, o ne po to.
Be to, svarbu, kad informaciją apie gaminio naudojimą parengtų gamintojas, o ne pardavėjas.
„Pardavėjo parengta informacija negali būti išsami, nes pardavėjas neturėdamas atitinkamos gamintojo informacijos, neturi pagrindinio techninių duomenų šaltinio konkrečiam gaminiui. Todėl pardavėjo patiekiama informacija vertintina kaip reklaminio - šiuo atveju antireklaminio - pobūdžio", - komentavo O. Kušeliauskaitė.
Ji primena, kad inspekcija vertina gamintojo prie gaminio pateiktą informaciją ir tiria visus vartotojų gautus skundus bei teikia atsakymus į paklausimus, taip pat ir apie pardavėjų raštu suteiktą informaciją.